Skrandžio vėžiui gydyti - japonų patirtis

Skrandžio vėžiui gydyti - japonų patirtis

Apie dešimtmetį Japonijoje praktikuojamas skrandžio vėžio gydymo metodas atliekant endoskopinę operaciją - pažeistą vietą pasiekiant be pjūvio, natūraliais organizmo takais. Šį metodą pirmieji ir kol kas vieninteliai Klaipėdos krašte taiko Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai.

Japonijoje yra vienas aukščiausių sergamumo skrandžio vėžiu rodiklių pasaulyje, tad šios šalies gydytojai ėmė praktikuoti efektyvų gydymą atlikdami endoskopines operacijas. Kadangi šioje šalyje dažniausiai skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvos stadijos, ištobulintas metodas, kai vėžio pažeista skrandžio gleivinė pašalinama nepakenkiant aplinkiniams audiniams, išsaugomas operuojamas organas, endoskopas įvedamas į skrandį natūraliais takais, pro burną.

Diagnozavus skrandžio gerybinį auglį arba nedidelį piktybinį naviką, atliekama endoskopinė operacija, dar vadinama endoskopine submukozine disekcija, arba mukozektomija, pašalinamas navikas su aplinkiniu sveikos gleivinės lopu. Taip lieka tik sveikas audinys ir pašalinamas grėsmę kėlęs darinys.

Toks metodas Lietuvą pasiekė visai neseniai, o pastaraisiais mėnesiais tokios operacijos jau atliekamos ir Klaipėdoje.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Endoskopijų skyriaus vedėjas, gydytojas abdominalinis chirurgas med. dr. Olegas Deduchovas, neseniai stažavęsis Hamburge, Vokietijoje, pasakojo, kad anksti diagnozavus onkologinę ligą ir atlikus minėtą operaciją, 5 metų išgyvenamumas siekia net 98-99 procentus. Jei vėliau pastebima, kad liga atsinaujina ar ima plisti, prireikia radikalesnių veiksmų - tenka šalinti dalį ar visą organą.

Kaip tokių operacijų metu kontroliuojamas kraujavimas? Anot gydytojo, atliekant operaciją kraujagyslės yra prideginamos ir taip išvengiama kraujavimo į skrandį. Po operacijos dalis skrandžio lieka be gleivinės, lyg sergant opalige, tad siekiant sumažinti galimą vėlesnio kraujavimo riziką, pacientui skiriami skrandžio rūgštį neutralizuojantys medikamentai. Įvykus kiauryminiam pažeidimui galimas endoskopinis klipsavimas, laparoskopinis arba chirurginis gydymas.

Operacijos metu skrandžio vidus stebimas itin aukštos raiškos vaizdo prietaisais, naudojami specialūs šviesos filtrai, kurie išryškina kraujagysles, leidžia atskirti sveiką audinį nuo priešvėžinio ar vėžinio. Matydami ribą tarp sveiko ir pažeisto audinio operuojantys gydytojai atskiria audinių sluoksnius ir palengva pašalina ligotą plotą.

Tokios operacijos trukmė yra įvairi, ji priklauso nuo konkretaus atvejo. Įtakos operacijos sudėtingumui ir trukmei turi pažeidimo lokalizacija, dydis, audinių būklė. Priklausomai nuo visų aplinkybių, operacija trunka nuo valandos iki keleto valandų.

Pasak O. Deduchovo, taikant endoskopinę submukozinę disekciją galima operuoti ir stemplę, storąją žarną, tiesiąją žarną.

"Pavyzdžiui, storojoje žarnoje esančius gerybinius auglius, polipus dėl jų formos ir dydžio - jie yra plokšti ir gana sunkiai pašalinami - taip pat galima operuoti endoskopiškai ir išvengti didelės rezekcinės žarnyno operacijos. Tik reikia, kad kiekvieną atvejį įvertintų specialistai - ar tokia operacija įmanoma individualiu atveju. Tai sudėtinga operacija, jai reikia daug laiko ir įgūdžių, kadangi tai labai kruopštus darbas. Įsivaizduokite - jei žarnyno sienelės storis yra apie vieną du milimetrus, juos reikia išsluoksniuoti ir pašalinti tik tam tikrą sluoksnį. Tai, galima sakyti, yra juvelyrinis darbas", - pasakojo Endoskopijų skyriaus vedėjas.

Apskritai, pasak gydytojo, šis metodas gali būti laikomas virškinamojo trakto onkologinių ligų gydymo ateitimi, mat intervencija yra minimali, nedidelės apimties, pacientai jau po paros ar dviejų gali vykti į namus.

Vis dėlto O. Deduchovas pabrėžė, kad šį šiuolaikišką gydymo metodą galima taikyti tik tuomet, kai onkologinė liga diagnozuota anksti.

"Bėda ta, kad lietuviai yra labai kantrūs ir delsia eiti pas gydytojus, todėl dažniausiai vėžys diagnozuojamas jau vėlesnės stadijos. Blogai, kai žmonės nusiperka nereceptinių vaistų nuo skausmo, taip užslopina pirmuosius nedidelių opų sukeliamus simptomus. Vėliau jų nebejaučia, o galiausiai liga atsinaujina. Kalbant apie skrandį, pirmieji simptomai gali būti skausmai viršutinėje pilvo dalyje, anemija, žemas hemoglobinas. Storosios žarnos vėžio atveju - slaptas kraujavimas, kai išmatose galima rasti kraujo pėdsakų. Žmonėms, vyresniems nei 50 metų, rekomenduojama atlikti kolonoskopiją", - nedelsti ragino KUL Endoskopijų skyriaus vedėjas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder