Šiemet kabineto darbuotojų išlaikymui ir vadinamosioms žemo slenksčio paslaugoms teko 62 tūkst. litų. Tačiau kol kas neaišku, ar kabinetas galės tęsti savo veiklą ir kitais metais. Mat kyla diskusijų, ar išvis uostamiesčiui dar reikia tokio kabineto.
Tuo metu jame dirbantys specialistai ir medikai baiminasi, jog uždarius kabinetą minia narkomanų atsidūrus be jokios priežiūros gatvėje ir esą kils didelė rizika išplisti užkrečiamosioms ligoms, tarp jų ir žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV).
NEEFEKTYVU. "Žemo slenksčio" programos kritikai teigia, jog vienkartinių švirkštų dalinimas narkomanams neužkerta kelio ŽIV. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Pažabojo ŽIV plitimą
"Žemo slenksčio" programos finansavimo klausimas neseniai buvo aptartas Klaipėdos miesto savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos (BST) posėdyje.
Pasak savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, "Žemo slenksčio" paslaugų stacionaraus kabineto veikla - ilgalaikis ir pasitvirtinęs savivaldybės projektas.
Anot jos, klaipėdiečių sukaupta patirtimi teikiant pagalbą priklausomiems nuo kvaišalų žmonėms vadovaujasi ir kiti miestai.
Šio kabineto paslaugomis esą pasinaudojo jau apie pustrečio tūkstančio klaipėdiečių, intraveninių narkotikų vartotojų, kurie nebeturėtų kur kreiptis pagalbos, jei kabinetas būtų uždarytas.
PRIEMONĖ. Per metus Anoniminiame konsultaciniame kabinete apsilanko apie 500 narkotikus vartojančių asmenų, kurie čia gauna įvairią pagalbą: švirkštų, tvarsliavos, gali atlikti testus dėl ligų, gauti kitų socialinių paslaugų.
"Reikia tik džiaugtis, kad Klaipėdoje pavyko suvaldyti ŽIV plitimą, ypač tarp intraveninių narkotikų vartotojų. Akivaizdu, kad tam didelės įtakos turėjo Anoniminis konsultacinis kabinetas, kuris veikia jau 17 metų", - teigė AIDS kabineto gydytoja Žavinta Kančauskienė. - Juk čia keičiami ne tik švirkštai, bet ir atliekami kraujo tyrimai dėl ŽIV, nukreipiama, palydima tirtis dėl tuberkuliozės, atliekamas labai reikalingas socialinis ir šviečiamasis darbas su šios rizikos grupės asmenimis."
Daug metų su ŽIV infekuotais ir AIDS sergančiais žmonėmis dirbančios gydytojos Ž. Kančauskienės teigimu, jokiu būdu negalima atsisakyti "Žemo slenksčio" paslaugų, nes tai būtų labai žalinga visai visuomenei.
Jos manymu, miesto politikai, priimdami sprendimą dėl šios programos finansavimo, turėtų apsispręsti net vardiniu balsavimu.
Siūlo švirkštų nebedalinti
Tuo tarpu Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Artūras Razbadauskas ir kai kurie kiti BST nariai yra linkę rimtai svarstyti, ar išties Klaipėdai yra reikalingas nepigiai kainuojantis vienkartinių švirkštų dalijimo narkomanams punktas.
"Manau, kad šiuo klausimu reikėtų platesnės diskusijos. Kol kas šią "Žemo slenksčio" paslaugą vertinu kritiškai. Niekas nepateikė svarių mokslinių įrodymų, jog ši programa stabdo ŽIV plitimą. Gal greičiau priešingai? Švirkštų dalijimas narkotikus vartojantiems asmenims - jau pasenusi ir neefektyvi priemonė. Ją kritikavo ir islandai, neseniai Klaipėdos visuomenės sveikatos biure pristatę savo atlikto tyrimo duomenis, kaip kovoti su svaigalų, tabako ir narkotikų vartojimu", - "Vakarų ekspresui" sakė prof. A. Razbadauskas.
Jo manymu, ne visais atvejais seniai vykdomi projektai yra tokie naudingi kaip ir anksčiau.
"Tarkime, chirurgijoje prieš 15 metų buvo taikomi vieni gydymo metodai, o dabar - gerokai modernesni. Juk niekas nestovi vietoje, atsiranda kitų sveikatos profilaktikos priemonių. Tad reikia gerai pasverti, kam tikrai būtų naudingiau išleisti tas lėšas pasirenkant efektyvias sveikatos profilaktikos priemones", - teigė pašnekovas.
Sausio pradžioje BST, anot jos pirmininko A. Razbadausko, vėl svarstys "Žemo slenksčio" programos finansavimo klausimą. BST priimtą sprendimą dėl tolimesnio Anoniminio konsultacinio kabineto likimo svarstys miesto savivaldybės Taryba.
Baiminasi pasekmių
Uostamiesčio Žardės rajone jau daug metų veikiančio Anoniminio konsultacinio kabineto socialiniai darbuotojai šiomis dienomis gyvena nežinios nuotaikomis.
Kabineto vedėja Snieguolė Dapkienė čia sakė dirbanti jau 14 metų ir bijanti pagalvoti, kas atsitiks, jei tie 500 narkotikus vartojančių žmonių, kurie kabinete šiemet sulaukė įvairios pagalbos, vieną dieną atsidurs gatvėje.
"Manau, kad smarkiai pradės plisti ligos. Neturėdami galimybės saugiai leistis injekcijų, žmonės gali labai staigiai vienas kitą užkrėsti. Kadangi šios rizikos grupės asmenys nenaudoja jokių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito virusas gali greitai išplisti ir per lytinius santykius", - sakė S. Dapkienė.
Anot jos, vienkartinių švirkštų dalijimas narkomanams - tik dalis kabineto atliekamo darbo.
"Pirmiausia, socialiniai darbuotojai su narkotikus vartojančiais asmenimis nueina ilgą kelią, kol jį prikalbina lankytis pas mus. Labai nelengva įtikinti žmogų ateiti, pasiekti, kad jis patikėtų mumis. Jie čia gauna ne tik švirkštų, bet turi galimybę nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV, hepatitų B ir C, gauna specialios tvarsliavos gydyti savo žaizdas. Vien šiemet atlikta per 300 nemokamų ŽIV testų. Mes nuo narkotikų priklausomus žmones palydime išsitirti dėl tuberkuliozės, kitų ligų, prikalbiname gydytis, padedame susitvarkyti dokumentus, apsilankyti Darbo biržoje, tarpininkaujame dėl apgyvendinimo Nakvynės namuose", - pasakojo S. Dapkienė.
Anot jos, kabinete lankosi asmenys nuo 18 iki 50 metų, vyrai ir moterys.
"Neabejojame, kad atliekame prasmingą darbą. Ypač džiugu, kai žmonės ima lipti iš narkotikų liūno, nebevartoja, gydosi, kabinasi į gyvenimą. Kad pasiektume tokių rezultatų, su žmonėmis reikia dirbti ne vienerius metus. Kaip galima jais nepasirūpinti, palikti likimo valiai? Juk narkomanai irgi žmonės, jiems reikia padėti, pakelti nukritusius. Mums kartais sako: "Jūs kovojate su vėjo malūnais." Bet, mano giliu įsitikinimu, jei išgelbėjama bent viena gyvybė, mūsų pastangos nenuėjo veltui.
Klaipėda viena pirmųjų šalyje atidarė "Žemo slenksčio" kabinetus, jie veikia dabar visuose didžiuosiuose miestuose", - pasakojo S. Dapkienė.
Komentaras
"Atsisakyti pavojinga"
Aleksandras SLATVICKIS, gydytojas psichiatras, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas:
"Atsisakyti šios žalos mažinimo programos, tai tas pats, kaip atsisakyti dantų valymosi rytais. Norėčiau akcentuoti, kad pirmiausia yra mažinama žala ne narkotikų vartotojams, o visai visuomenei, kadangi ji apsaugoma nuo užkrečiamųjų ligų plitimo. Turėdami akiratyje asmenis, jau vartojančius ir pradedančius vartoti intraveninius narkotikus, mes galime jiems laiku suteikti pagalbą, nes jie gyvena, serga, miršta ne kažkur užmiestyje, o šalia mūsų visų. Akivaizdu, kad nelikus saugaus būdo, t.y. keičiant švirkštus vartoti narkotikus, galimas didelis ŽIV šuolis, nes virusas dažniausiai perduodamas per kraują. Klaipėdoje jau daug metų vykdoma ši labai svarbi prevencinė priemonė, kurią patvirtina ir pasaulinė patirtis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą