Balandžio 11-ąją, kaip ir kasmet, minima Pasaulinė Parkinsono liga sergančiųjų diena. Šia proga Kaišiadoryse įvyks respublikinė konferencija.
Parkinsono liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų, pažeidžiančių žmogaus nervų sistemą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šia liga serga 0,3 proc. gyventojų, arba apie 10 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 60-65 metų, tačiau ji akivaizdžiai jaunėja - vis dažniau nustatoma ir 30-mečiams ar net jaunesniems.
Liga daugiausiai veikia ligonio fizinę būklę, o ne, kaip klaidingai manoma, jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis ilgus metus gali išlikti darbingas ir kūrybingas.
Klinikiniai ligos simptomai pasireiškia, kai žūsta 70 proc. neuronų. Pagrindinis biocheminis defektas, sukeliantis ligos reiškinius, yra ryškus mediatoriaus dopamino trūkumas. Ligai atsirasti įtakos gali turėti paveldimumas, neuroinfekcijos, aplinkos toksinai ir kiti reiškiniai.
Pagrindiniai Parkinsono ligos požymiai yra tremoras - drebėjimas ramybės būsenoje, raumenų rigidiškumas - sukaustymas, pusiausvyros sutrikimai 45 proc. sergančiųjų ir dėl to padidėjusi nenuspėjamo kritimo galimybė, kalbos ir rijimo sutrikimai, skausmo ir neramių kojų sindromas.
Parkinsono liga sergantieji yra didelė našta šeimai ir artimiesiems, reikalauja pasiaukojimo.
Pasaulinėje Parkinsono ligos chartijoje, kurią 2010 m. pasirašė ir Lietuva, teigiama, kad žmonės, sergantys Parkinsono liga, turi teisę būti siunčiami pas gydytoją, gydantį Parkinsono liga sergančius pacientus, sužinoti tikslią diagnozę, laisvai naudotis teikiamomis paslaugomis, gauti nuolatinę priežiūrą ir slaugą, dalyvauti ligos valdyme.
Parkinsono liga gydoma vaistais, chirurginiu būdu, fizioterapijos priemonėmis. Lietuvoje 2010 m. pradėtas taikyti naujas chirurginis Parkinsono ligos gydymo būdas - giluminė smegenų elektrostimuliacija. Iki šiol jau yra implantuota 13 elektrostimuliatorių. Tai naujausios pasaulinio lygio gydymo technologijos.
"Esame dėkingi Valstybinei ligonių kasai, kad skyrė lėšų elektrostimuliatoriams įsigyti. Tikimės, kad ir 2014 metais Valstybinė ligonių kasa nupirks 10-15 vienetų minėtų prietaisų, pradėtų naudoti ir Lietuvoje. Ligoniai nekantriai laukia ir kalba poterius. Lietuviai - ramūs žmonės, neskuba išeiti į gatves. Viliamės, kad valdininkai nebandys skylėto biudžeto kaišyti ligoniukų pinigais", - sako Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Algirdas Vaičiulis.
Vilčių sergantiesiems teikia ir tai, kad 2012 m. Nobelio laureatais medicinos srityje tapo du mokslininkai, tyrę kamienines ląsteles, ir tai, pirmiausiai, suteikia dideles galimybes siekiant pasistūmėti gerokai į priekį gydant kol kas nepagydomą Parkinsono ligą.
Ligoniai, kurie nori įgyti daugiau žinių apie Parkinsono ligą ir bendrauti tarpusavyje, gali stoti į Lietuvos Parkinsono ligos draugiją (LPLD), kuri įkurta 1997 m. LPLD turi savo vėliavą ir simbolį - tulpę. Vėliavą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 2012 m. pašventino draugijos dvasinis globėjas Vilniaus arkivyskupijos kancleris monsinjoras Robertas Šalaševičius. Norintieji daugiau sužinoti apie draugiją gali tai padaryti interneto svetainėje www.parkinsonas.org.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą