Sergančią mamą slaugančios dukros neviltis: "Generikus rykit patys"

Moterį ištiko šokas, kai praėjusią savaitę vaistinėje sužinojo, kad 10 metų naudoti ir gerai veikę vaistai Alzheimerio liga sergančiai mamai nuo šio spalio nebėra kompensuojami.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojusi tvarka, kai kompensuojamųjų vaistų sąraše brangesnius originalius vaistus pakeitė pigesni pakaitalai - generiniai vaistai, kelia ne tik pacientų, bet ir medikų pasipiktinimą.

"Patyrusių gydytojų ilgametė patirtis rodo, kad, deja, bet originalių ir generinių vaistų poveikis gali skirtis", - teigia Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas ir pabrėžia, kad didžioji dalis medikų patys gydosi tik originaliais vaistais.

Ragina rengti peticiją

"Prie kasos sugebėjau tik apsiašaroti. Iš pykčio, iš netikėtumo, nes kažkodėl naiviai galvojau, kad naujoji tvarka tokias ligas, kaip Alzheimeris, aplenks", - išgyvenimais dalijosi A. Bukartaitė.

Moteriai skaudu, kai jos mamai, buvusiai vienai geriausių Lietuvos radiologių, 45-erius metus dirbusiai tam, kad sunkiai sergantiems žmonėms būtų tiksliai diagnozuota liga ir paskirtas geriausias gydymas, dabar susirgus pačiai siūlomi trupiniai - pigiausi vaistai.

"Jau 10 metų mes gyvenam, vaikštom, kalbamės apie meilę, gyvenimą ir politiką. Būna sunkių dienų, kai pykstamės ir baramės, kai sutrikusiomis, išsigandusiomis akimis žvelgiame viena į kitą. Kiekviena dėl savų priežasčių. Būna visaip - taip, kaip slaugant žmogų sergantį sunkia demensija. Tačiau visus tuos 10 metų mūsų protą, atmintį ir gerą nuotaiką palaikė puikūs vaistai, be kurių, o tokie atvejai buvo mus ištikę, krentame į gilias duobes. Abi, nes slaugančiojo būklė tiesiogiai priklauso nuo ligonio ir atvirkščiai. Tad šiandien mano namuose juodos nevilties ir pykčio vėliavos", - išgyvenimais socialinio tinklo paskyroje dalijosi Agnė, nepabūgusi tokius sprendimus priėmusiai valdžiai rėžti: "Generikus rykit patys."

Ši istorija sukėlė nemenką diskusijų bangą. Daugybė žmonių pritarė Agnei, kad tokie šalies valdžios sprendimai, kai taupoma pačių pažeidžiamiausių gyventojų sąskaita, yra nedovanotini.

"Tai gal pradėkime ir maitintis tik tais produktais, kurie yra žemutinėse lentynose, kur daug cukraus, modifikuotų ingredientų, bet užtat pigu", - piktinosi viena moteris.

Į diskusiją įsitraukė ir vaistininkai. Jie dalijosi nemaloniais išgyvenimais, kai tenka pranešti žmonėms žinią, kad įprasto jiems vaisto nebėra kompensuojamųjų sąraše.

Ne vienas diskusijos dalyvis ragino parengti peticiją ir šitaip bandyti kovoti su, jų nuomone, neprotingais valdžios sprendimais.

Buldozerio principas

"Vakarų ekspreso" pakalbinta A. Bukartaitė minėjo, kad jai skauda ne tik dėl savęs, bet ir dėl pensininkų, kurie ir taip gaudami mažas pajamas dabar iš savo kišenės dar turės pirkti ir vaistus, kurie nebekompensuojami, nes nepasitikinčių kompensuojamais generiniais vaistais - daugybė.

"Dešimt metų mano mama vartojo vaistus "Azura", kurių pakuotė kainuoja 20,53 Eur. Dabar jai siūlo vartoti perpus pigiau, 11,68 Eur, kainuojančius "Polmantine". Teigiama, kad abiejuose vaistuose veiklioji medžiaga ta pati. Galbūt. Bet, žinodama, kaip sunku pritaikyti tinkamiausius vaistus - bijau eksperimentuoti. Tai per daug jautri sritis, kad taip gautum į kaktą, nes sergant Alzheimeriu svarbiausia yra stabilumas, ir niekas nenori rizikuoti, bandydami naujoves, juo labiau kai jos vykdomos taupymo pagrindu. Tos kelios dešimtys eurų patuštins mūsų piniginę, bet mes su vaikais nusprendėme, kad močiutė mums yra svarbiau už pramogas. Tačiau, ką kalbėti žmonėms, kurie neturi už ką patys įsigyti būtinų vaistų?" - situacija piktinosi Agnė.

PAPRASTI NORAI. "Aš noriu matyti mamą, suprasti jos žvilgsnį ir pagauti mintį, kurią, net ir pamiršdama kai kuriuos žodžius, ji išaudžia stebuklingai išmintingą", - atvirauja Alzheimerio liga sergančią mamą slauganti Agnė Bukartaitė. Asmeninio albumo nuotr.

Moteriai baisu ir dėl to, kad ilgainiui originalūs vaistai iš viso gali dingti iš rinkos. Juk logiška, kad vis daugiau žmonių įstengs pirkti tik pigius.

Beje, tai patvirtino ir neseniai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atlikta kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistinių preparatų suvartojimo analizė. Nustatyta, kad 65 procentus visų kompensuojamųjų ir nekompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojimo Lietuvoje sudaro generiniai vaistiniai preparatai. O štai originalių vaistų suvartojimas siekia tik 35 procentus. Šie preparatai vyrauja gydant onkologines, akių ligas, diabetą, taip pat kai kurias širdies ligas.

"Pikta, kad sprendimai priimami buldozerio principu. Iš žmonių atimama galimybė rinktis. Suprantu, kad mūsų valstybė ne Šveicarija, bet galėtų originalius vaistus kompensuoti bent iš dalies, taip paliekant teisę pačiam ligoniui apsispręsti, kurie vaistai jam tinka labiau. Kodėl negali būti kompensuojami ir visi kiti vaistai tiek, kiek kompensuojamas pigiausias generikas? Jeigu man tinka brangesnis vaistas, aš jį pirksiu savo dalį primokėdama. Valstybė, kompensuodama savo dalį, nepatirs jokio papildomo nuostolio, nes tiek pat išleistų generiniam vaistui", - išeitį siūlė klaipėdietė.

"Poveikis skiriasi"

Kad klaipėdietės baimės pagrįstos, pripažįsta ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

"Atlikome Lietuvoje tyrimą - apklausėme 300 gydytojų. 60 proc. medikų, vadovaudamiesi ilgamete darbo patirtimi, tiesiai šviesiai pasakė, kad originalių ir generinių vaistų poveikis kai kuriais atvejais nėra toks pat. Generiniai vaistai gali sukelti daugiau komplikacijų. Nors veiklioji medžiaga abiejuose vaistuose yra ta pati, bet be jos yra ir įvairių priedų, kurie gali skirtis. Yra atlikta pasaulyje daugybė tyrimų. Kai kurie tyrimų autoriai nurodo, kad originalių ir generinių vaistų poveikis gali skirtis iki 30 proc. Taigi gali atsirasti įvairių šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, Amerikoje kilo didžiulis skandalas, kai, kraujo krešumą mažinantį originalų vaistą pakeitus generiku, mirė 81 pacientas", - pasakojo J. Kalibatas.

[CITATA]

Iškalbingas vien tas faktas, kad didžioji dalis medikų teigė patys sau perkantys tik originalius vaistus. Tokį faktą patvirtino 61 proc. apklaustų medikų.

"Sveikatos apsaugos ministras bando įrodyti, kokie kvaili ligoniai, kad perka brangius vaistus. Bet ministerijos pozicija šiuo atveju tikrai labai silpna, paremta tik pinigais. Bet medicina ir žmogaus sveikata yra tokia sritis, kad negalima remtis vien finansiniais skaičiavimais. Negalima žaisti žmonių sveikata, prisidengiant trumpalaike finansine nauda", - sakė Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad šiuo atveju nereikėtų pamiršti ir žmogaus psichologijos niuansų. Metų metus vieną vaistą vartojęs pacientas tiki, kad jis jam padeda, tad staiga pakeitus jį kitu vaistu, gali atsirasti abejonių, kurios tikrai nepadeda gydymui.

"Neigiamas psichologinis nusistatymas prieš vaistą gali net pabloginti sveikatos tyrimų rezultatus. Ne tik vaisto poveikis, bet ir pozityvus paciento nusistatymas to vaisto atžvilgiu pagreitina gijimo eigą. Medicinoje nėra viskas taip paprasta kaip buhalterijoje ar inžinerijoje", - pabrėžė J. Kalibatas.

Laikosi savo

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkakliai gina generinius vaistus ir tikina, kad jie lietuviams turi padėti lygiai taip pat, kaip ir originalai.

"Svarbu žinoti, kad generiniai vaistai turi tas pačias veikliąsias medžiagas, kaip ir originalūs (patentuoti) farmaciniai produktai. Kol galioja vaisto patentas, paprastai jį gamina tik vienas gamintojas, jis ir nustato vaisto kainą. Patento galiojimui pasibaigus, vaistą padeda gaminti ir kiti vaistų gamintojai, tarp jų atsiranda konkurencija, lemianti vaisto kainos mažėjimą. Svarbu - kad ir patento saugomam, ir generiniam vaistui taikomi tie patys griežti kokybės reikalavimai, abiejų poveikis organizmui yra įrodytas tyrimais ir visiškai toks pat, nes veiklioji medžiaga yra ta pati. Taigi generiniai vaistai yra tokie pat saugūs ir gydo taip pat, kaip ir brangesni patentiniai vaistai, tačiau kainuoja mažiau", - aiškino SAM Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyr. specialistė Ieva Greičiūtė-Kuprijanov.

Ji priminė, kad į naują kompensuojamųjų vaistų kainyną pateko vaistai, kuriems vaistų gamintojai sumažino kainas iki nustatyto reikalavimo, kad kainos nebūtų 10 proc. didesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Pasak SAM atstovės, konkrečiu klaipėdietės nurodytu atveju vaistiniai preparatai "Axura" tabletės neatitiko kainai keliamų reikalavimų, todėl ir nebuvo įrašyti į kainyną.

"Norime atkreipti dėmesį, kad kainyne nuo spalio 1 d. yra įrašyta aibė kitų vaistų, kurių veiklioji medžiaga "Memantinum", kaip ir vaistuose "Axura. Jei pacientės mamai reikalingas šio vaisto 10 mg stiprumas, ji gali rinktis iš 6 gamintojų gaminamų vaistų: jei reikalingas 20 mg stiprumas - iš 5 gamintojų gaminamų vaistų", - jokios problemos nemato SAM atstovė.

Į klausimus, ar dėl sprendimo pakeisti kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo sulaukta visuomenės pasipiktinimo ir gal yra planuojama ką nors keisti šioje tvarkoje, SAM atstovė nieko nekomentavo.