Senyvo žmogaus slauga - išbandymas šeimai

Su­ge­dus dan­tims krei­pia­mės į odon­to­lo­gus, o ūmi­nio apen­di­ci­to ša­li­ni­mo ne­pa­ti­ki­me ge­ra­šir­dei kai­my­nei. De­ja, už­klu­pus fi­zi­nei ar psi­chi­nei ne­ga­liai se­no­lio ar­ti­mie­ji daž­nai pra­de­da blaš­ky­tis – pa­ti­kė­ti jo slau­gą ir prie­žiū­rą kva­li­fi­kuo­tiems me­di­kams ar slau­gy­ti na­muo­se.

Slau­gos ir se­ne­lių na­mai – vis dar karš­tų dis­ku­si­jų ob­jek­tas ar net ta­bu. Vie­na ver­tus, tai lyg ir ne­gar­bė šei­mai, ku­ri ne­va „at­si­kra­to“ pa­rei­ga. Ki­ta ver­tus, vis dau­giau žmo­nių, įver­ti­nę fi­zi­nes ir fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, pa­si­ti­ki kva­li­fi­kuo­tu slau­gos per­so­na­lu. Kol kas ma­žiau­sio­ji, bet la­biau­siai au­gan­ti slau­gos ir glo­bos na­mų gy­ven­to­jų da­lis – tai se­no­liai, ku­rie sa­va­ran­kiš­kai ap­si­spren­dė, kur leis se­nat­vę, kai ne­be­ga­lės sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti.

Vi­suo­me­nė­je rū­pi­ni­ma­sis ar­ti­mai­siais daž­nai su­pran­ta­mas kaip pa­siau­ko­ji­mas, ta­čiau rei­kia įver­tin­ti, kad tai nė­ra tik pra­smin­ga pa­tir­tis.

Svar­bu į slau­gy­mo na­muo­se pra­na­šu­mus ir trū­ku­mus žvelg­ti ne tik ser­gan­čio­jo aki­mis. Bū­ti­na įver­tin­ti ir šei­mos na­rių, il­gą lai­ką slau­gan­čių sa­vo ar­ti­muo­sius na­muo­se, pro­ble­mas. Net ke­li at­lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad as­me­nų, slau­gan­čių sa­vo ser­gan­čius šei­mos na­rius, gy­ve­ni­mo ko­ky­bė yra ge­ro­kai blo­ges­nė ne­gu ne­slau­gan­čių.

„Vie­nas iš paaiš­ki­ni­mų, ko­dėl taip nu­tin­ka, yra tas, kad ser­gan­čio­jo slau­gy­mas – ypač sun­kus fi­zi­nis dar­bas, at­si­lie­pian­tis slau­gan­čio­jo svei­ka­tai. Tam rei­kia ne tik fi­zi­nių jė­gų, bet ir psi­cho­lo­gi­nio bei me­di­ci­ni­nio pa­si­ren­gi­mo“, – sa­ko Rū­ta Pet­raš­kai­tė, rea­bi­li­ta­ci­jos ir slau­gos cent­ro „Gem­ma“ so­cia­li­nio dar­bo va­do­vė. Daž­nai slau­gy­mas na­muo­se blo­gi­na be­si­rū­pi­nan­čio­jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, di­di­na įvai­rių li­gų, konf­lik­tų su ki­tais na­miš­kiais ri­zi­ką.

Bū­ti­na pri­tai­ky­ta ap­lin­ka

Se­ne­liams pri­žiū­rė­ti rei­kia ne tik spe­ci­fi­nių ži­nių, bet ir spe­cia­lių įren­gi­nių. Jei pa­cien­tas yra pri­kaus­ty­tas prie lo­vos, jį bū­ti­na var­ty­ti, kad neat­si­ras­tų pra­gu­lų, mai­tin­ti, praus­ti, ap­reng­ti, keis­ti hi­gie­nos prie­mo­nes, rei­kia­mu lai­ku su­gir­dy­ti ar su­leis­ti vais­tus.

Slau­gos na­muo­se ar pa­na­šio­je įstai­go­je to­kių pa­cien­tų prie­žiū­ra ir slau­ga už­tik­ri­na­ma vi­są pa­rą, to­dėl ar­ti­mie­ji nė­ra pri­vers­ti keis­ti dar­bo ar sam­dy­ti tik ret­kar­čiais atei­sian­tį žmo­gų, ku­ris slau­gy­tų li­go­nį.

„Jei­gu ar­ti­mie­ji nu­spren­dė slau­gy­ti se­ne­lį sa­vo na­muo­se, jie tu­ri už­tik­rin­ti, kad jis ne­bus pa­lie­ka­mas vie­nas. Taip pat svar­bu pri­tai­ky­ti na­mų ap­lin­ką: įsi­gy­ti to­kių spe­cia­lių prie­mo­nių kaip mai­ti­ni­mo sta­liu­kas, vo­nios suo­le­lis, tua­le­ti­nė kė­dė ir dau­ge­lį ki­tų, įreng­ti po­ran­kius pa­to­giam ir sau­giam ju­dė­ji­mui na­muo­se“, – tei­gia R. Pet­raš­kai­tė.

Jei slau­go­mas žmo­gus vaikš­to, bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti pa­gal­bi­nė­mis ju­dė­ji­mo prie­mo­nė­mis (vaikš­ty­ne, laz­de­le), už­tik­rin­ti pa­tal­pos, ku­rio­je jis gy­vens, su­pla­na­vi­mą, kad ga­lė­tų sau­giai ju­dė­ti. Bū­ti­na at­si­žvelg­ti ir į slau­go­mo se­no­lio spe­ci­fi­nes li­gas, pa­vyz­džiui, Al­zhei­me­rio li­gą, se­nat­vi­nę de­men­ci­ją, įvai­rias būk­les po per­si­rgtų li­gų, įver­tin­ti bui­ties są­ly­gas ir jo­mis pa­si­rū­pin­ti, kad jos ne­kel­tų pa­vo­jaus se­no­liui ir jo ap­lin­ki­niams.

Pa­reng­ta pa­gal „Lais­va­lai­kį“