Šiais metais pasaulio organizacijos itin didelį dėmesį skyrė bado ir skurdo mažinimui užtikrinant maisto saugumą. Kviesta atkreipti dėmesį į tai, jog dėl nepakankamos ar blogos mitybos milijonai pasaulio žmonių patiria sunkių sveikatos sutrikimų. Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir mikroorganizmais užterštas maistas bei per maistą plintančių infekcijų problema.
Susirgimų nemažėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, daugiau nei 70 proc. susirgusiųjų gydomi ligoninėse (ES šalyse šis procentas nesiekia 50 proc.).
Sergamumas šiomis ligomis nemažėja, o oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, kadangi asmenys, sergantys lengvomis formomis, medikų pagalbos dažniausiai nesikreipia. Didžiausi sergamumo rodikliai yra vaikų iki 5 metų amžiaus grupėse. Susirgus vaikui, sutrinka visos šeimos gyvenimas, mažylis kenčia nuo ligos, tėvai patiria emocinį išgyvenimą.
Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje. Tačiau dar iki šiol pasitaiko atvejų, kai žmonės nukenčia nuo parduotuvėse pirkto ar viešojo maitinimo įmonėse vartoto maisto. Dažniausios protrūkių priežastys yra nesaugus maisto tvarkymas, maisto tvarkymo higienos nežinojimas ar higienos reikalavimų pažeidimai.
Norint išvengti infekcijų, rekomenduojama:
plauti rankas. Dažnas ir tinkamas rankų plovimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir sumažinti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu;
būti atidiems perkant maisto produktus, atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką;
paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų;
saugiai gaminti maistą - tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti vartojimui paruošto maisto, paisyti maisto ruošimo ir rankų higienos.
Trečdalis skundų - pagrįsti
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Antanas Bauža teigė, kad kalbėti apie maisto saugumą tikrai reikia. Tarnybos inspektoriai kasmet gauna šimtus skundų dėl įsigytų blogos kokybės maisto produktų ar patiekalų viešojo maitinimo įstaigose, antisanitarinių sąlygų kavinėse.
Per 9 šių metų mėnesius užregistravo ir ištyrė 207 vartotojų skundus Klaipėdos mieste ir rajone bei Neringos mieste. Lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, skundų skaičius sumažėjęs 33 atvejais - 2015 m. per 9 mėnesius buvo gauta 240 skundų. Tiek pernai, tiek šiemet pasitvirtino apie 30 proc. nusiskundimų.
Pasak A. Baužos, daugiausiai žmonės skundžiasi dėl pažeidimų prekyboje, viešojo maitinimo įmonėse.
"Dėl prekybos įmonių 2016 m. per 9 mėn. gauta daugiausiai vartotojų skundų - 136, iš kurių 43 pasitvirtino, dėl viešojo maitinimo įmonėse teikiamų paslaugų šiemet užregistruota 60 skundų, iš jų 13 - pagrįsti, dėl geriamojo vandens tiekėjų gauti 5 skundai, iš jų 4 pasitvirtino. Pagrįstų skundų priežastys rodo, kad kiekvienais metais vartotojai dažniausiai būna nepatenkinti maisto produktų kokybe (pakitusių ar nebūdingų juslinių savybių) - tokie skundai šiais metais sudarė 40 proc. visų pagrįstų atvejų (2015 metais - taip pat 40 proc.). Šiek tiek sumažėjo pasitvirtinusių skundų dėl higienos pažeidimų - 18 atvejų (25 proc. nuo pagrįstų skundų)", - vardino Klaipėdos VMVT vadovas.
A. Bauža nurodė, kad už patikrinimo metu pagal vartotojų skundus nustatytus pažeidimus šiais metais įmonėms taikytos 65 sankcijos, skirtos 36 baudos, 6 kartus stabdyta veikla, o vieną kartą priimtas sprendimas uždrausti veiklą.
"Tikriname ne kiekvieną dieną, bet tikriname pagal patvirtintą planą, kuris remiasi rizikos vertinimu. Pavyzdžiui, jei kavinė yra mažos, vidutinės ar didelės rizikos, nuo to priklauso patikrinimų dažnumas. O jei jau visai bloga padėtis objekte, yra skelbiamas nepatikimų įmonių sąrašas", - aiškino A. Bauža.
Pasidomėjus, kaip žmonės gali įrodyti nusipirkę prastos kokybės produktą, pašnekovas minėjo, kad svarbiausia yra turėti pirkimo čekį, neskubėti atidaryti pakuotės, jei gaminys kelia įtarimų. A. Bauža paaiškino, kad atlikti tyrimo tarnyba negali, jei produktas atnešamas ne iškart, o palaikius namuose. Tada negalima įrodyti, kad trūkumai yra pardavėjo, o ne pirkėjo, netinkamai laikiusio produktą, atsakomybė.
"Skundą visada priimame, važiuojame į prekybos vietą ir tikriname, ar yra daugiau, pavyzdžiui, maistinių kandžių produkto pakeliuose, ar užteršta aplinka", - aiškino Klaipėdos VMVT vadovas.
Galiojimo data - ne pramanas
Kartais žmonės nepaiso ant maisto produktų nurodomo galiojimo laiko. Pasak A. Baužos, tinkamumo vartoti laiką nustato produkto gamintojas, atsižvelgdamas į biologinius, cheminius rodiklius, nurodo laikymo sąlygas, kuriomis laikant produktą, jis išlaikys savo savybes.
"Niekas kitas negali pratęsti galiojimo laiko, tik gamintojas. To negali daryti nei parduotuvė, nei kokia nors tarnyba. Vėliau gamintojo nurodytas sąlygas turi užtikrinti platintojai, kad būtų išsaugota pakuotė, pavyzdžiui, vakuumas. Kartais ir patys žmonės nepaskaito iki galo, kaip laikyti produktą. Pavyzdžiui, nusipirkęs dešrelių vakuuminėje pakuotėje, kurios gali būti laikomos neatidarytos 20 dienų, suvalgo vieną dešrelę, o kitas laiko tas 20 dienų, tai, žinoma, jos tikrai nebus tinkamos vartoti. Yra prierašai, per kiek laiko suvartoti produktą pažeidus pakuotę.
Taigi vartotojas tiek prekybos tinkle, tiek turguje turi būti budrus, atidus, turėti žinių, pirkti tik tinkamo galiojimo produktą, žiūrėti tiek į išvaizdą, spalvą, kvapą. O jei kažkas netinka, pirmiausia siūlome kreiptis į pardavėją ir aiškintis vietoje. Jeigu kalbos nerandama, tada yra mūsų tarnyba", - dėstė A. Bauža.
Vis dėlto, pasak inspektoriaus, yra išimtis, kai vartojimo laiką galima pratęsti, - labdara.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet išmetama apie 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Tad VMVT šių metų rugpjūtį patvirtino Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašą, kuriame numatytos išimtys, kai maistas, atitinkantis saugos reikalavimus, bet neatitinkantis kokybės, prekybos standartų, ženklinimo ir kitų reikalavimų, išimtinai gali būti perduodamas labdarai ir paramai.
Pavyzdžiui, makaronai, kava, arbata, šokoladas be įdaro, grūdai, ankštiniai ir jų produktai, konservuotas maistas, fasuoti gaivieji gėrimai, vanduo, actas, jei nėra gedimo požymių, po nurodyto tinkamumo laiko dar gali būti vartojami iki 2 mėn.
Iki mėnesio galima pratęsti labdarai atiduodamų miltų, miltų mišinių, padažų, užpilų, aliejų, sausainių be gendančių įdarų ar papuošimų, javainių, dribsnių, sausų želė, kisielių, pudingų, greito paruošimo produktų galiojimą.
Duonos, pyrago gaminių galiojimą pratęsti galima ne ilgiau nei 5 dienoms, džiovintų vaisių, daržovių, prieskonių, grybų, riešutų, sėklų ir kitų panašių produktų - iki 2 savaičių.
Pasak A. Baužos, sprendžiant, ar produktai tinkami perduoti labdarai, įvertinama jų išvaizda - ar nepakitusi spalva, neišsipūtusi, nepažeista pakuotė, neatsiradę pelėsio, nebūdingo kvapo ir t. t.
Tik atrodo sveika
Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė kalba apie kitokį paradoksą - sveikais vadinamus maisto produktus, su sveikumu neturinčius nieko bendra. Tokius produktus dažnai žmonės valgo nesaikingai.
"Nemanykite, kad valgydami vegetariškus, veganiškus, ekologiškus valgius, turguje pirktus vaisius ar daržoves, būsite sveikesni. Būkime išmintingi vartotojai ir atidžiai skaitykime maisto prekių etiketes", - sako specialistė ir kviečia pasidomėti giliau.
10 (ne)sveikų maisto produktų pagal sveikatai palankaus maisto technologę R. Bogušienę:
1. Vegetariška pica. Tai ta pati pica, paprastai pagaminta iš rafinuotų miltų, pagardinta druska, riebiais padažais, su žiupsneliu daržovių ir neretai apdegusi. Šiame valgyje nėra skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų rūgščių, trūksta antioksidantų.
2. Salotos. Užsisakius restorane salotų net nesuabejojama, kad tai sveikatai palankus pasirinkimas. Jei jos tiekiamos be majonezo, abejonių išvis nekyla. Nesvarbu, kad dažnai salotos gaminamos su rafinuotu aliejumi, į jas beriama daug druskos, neretai dedama rafinuoto cukraus.
3. Veganiškas užkandis. Valgis, persisunkęs riebalais, su dideliu kiekiu cukraus, ne tik neturės reikalingų maistinių medžiagų, bet ir organizmą užterš žalingomis. Nebūtinai veganinė mityba yra palanki sveikatai. Kai kurie veganai valgo daug perdirbto maisto, t. y. rafinuotų miltų, cukraus, druskos, riebalų. Daugelis jų vartojamų maisto produktų yra kepti ir neretai apskrudę ar gruzdinti.
4. Žolelių arbata su medumi. Pasaulio sveikatos organizacija pridėtiniu cukrumi vadina ne tik baltąjį rafinuotą, bet ir nerafinuotą cukrų, gliukozės ar fruktozės sirupą, medų, klevų sirupą, melasą ir pan. Į karštą arbatą įdėję du šaukštelius medaus gausime 10 g cukraus - visos naudingosios medžiagos, esančios šiame bičių produkte, karštyje žūva.
5. Maistas be glitimo. Netoleruojantiems glitimo viena rafinuotų kvietinių miltų be glitimo bandelė su cukrumi ir rafinuotais riebalais nesukels sveikatos sutrikimų. Tačiau tokiu maistu piktnaudžiaujant kiekvieną dieną, sveikatos sutrikimų nepavyks išvengti. Apskritai žmonės, toleruojantys glitimą, neturėtų jo vengti.
6. Pieno produktai be laktozės. Pieno cukraus laktozės netoleravimas pasireiškia, kai organizmas nesintetina fermento laktazės, kad suvirškintų pieno cukrų laktozę. Tada gali atsirasti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, viduriavimas. Ar visi turi vengti laktozės? Tikrai ne. Gyvūninių baltymų organizmas turi gauti saikingai, net ir iš pieno produktų. Taip pat dažnai pieno produktuose gausu cukraus (jogurte, pasukose, varškėje, sūreliuose) arba druskos (fermentiniame sūryje, fetoje, varškės sūryje ir kt.).
7. Ekologiškas jogurtas. Nereikia tikėtis stebuklo, kai pagrindinė sudedamoji dalis pasterizuotas, homogenizuotas, dezodoruotas pienas, o antra - rafinuotas cukrus, o jo pridėta daugiau nei 10 g šimtame gramų jogurto ir nesvarbu, ekologiškas ar įprastinis. Vartotojai viliojami žaliomis pakuotėmis, žaliais lapeliais ir gamtos vaizdais. O gamtos šiuose produktuose tiek pat, kiek Niujorko centrinėje gatvėje.
8. Javainių batonėlis. Dažnas galvoja, kad ekologiškas javainių batonėlis - puikus užkandis. Ar skaitėte pastarojo gaminio sudėtį? Dažniausia pirma sudedamoji dalis - cukrus, maltozė, gliukozė, fruktozė ir pan. Visa tai yra pridėtinis cukrus, kurio rekomenduojama paros norma suaugusiems - 25 g. Neretai vieną 30 g batonėlio trečdalį sudaro cukrus. Jau nekalbant apie tai, kad grūdinės kultūros dažnai nėra visadalės, o naudojami riebalai yra rafinuoti, o dar blogiau - hidrinti.
9. Avižiniai sausainiai. Užrašas "Avižiniai sausainiai" mums asocijuojasi su sveikumu. Ar žinote, kad avižiniuose sausainiuose avižų turi būti ne mažiau kaip 20 proc. visų grūdų kiekio? Dažniausiai pirma sudedamoji dalis yra rafinuoti kvietiniai miltai, antra - cukrus. Jei avižų sausainiuose daugiau nei 20 proc., tai nurodoma kaip išskirtinumas. O kur dar neretai lentynose pirkėjų laukiantys avižiniai sausainiai su žalingais hidrintais riebalais.
10. Džiovinti vaisiai ir riešutai. Šių maisto produktų kaina didelė, deja, ne visada jie būna kokybiški. Džiovinti vaisiai dažnai būna cukruoti, su rafinuotais riebalais ar net vienu iš 14 pagrindinių alergenų - sieros dioksidu. Vienas iš tokių pavyzdžių cukruoti imbierų gabaliukai - daugelis juos perka kaip sveikatos šaltinį, o gauna priešingą efektą, nes cukraus 100 g produkto daugiau nei 70 g. O kur riešutai, kuriuos prakandę pajuntame kartumą. Paprastai tokį skonį "suteikia" pelėsis.
Rašyti komentarą