Šaltasis sezonas prasideda: kaip nesusirgti ir išvengti klaidų gydantis namuose

Atvėsus orams "Benu" vaistininkė Vaida Poškaitienė primena trijų žingsnių taisyklę: siekti apsisaugoti nuo ligų stiprinant organizmą ir laikantis sveikos gyvensenos bei higienos principų; pajutus ligos simptomus kuo skubiau imtis pirmosios pagalbos, kad ji neprogresuotų; jei liga progresuoja, svarbu pasirinkti tinkamą gydymą, leidžiantį greičiau ir be komplikacijų įveikti ligos sukėlėjus.

Tinkamas pirmas žingsnis, anot V. Poškaitienės, dažnu atveju padės išvengti kitų dviejų.

Siekiant apsisaugoti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, labai svarbi stipri organizmo gynybinė funkcija - imunitetas. Lengviausias būdas užtikrinti pakankamas vitaminų ir mineralų atsargas - sveikai maitintis, į racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, grūdinių kultūrų, vaisių.

Imunitetui svarbus vitaminas D, kuriuo mažėjant saulės svarbu papildyti organizmą. Tapti atsparesniems virusams padeda ir grūdinimasis.

"Peršalimo ligą gali sukelti ne tik nusilpęs imunitetas, bet ir netinkama apranga. Noriu atkreipti tėvelių dėmesį - vaikai neretai suserga ne todėl, kad būna per mažai aprengti, o todėl, kad per šiltai. Bėgiodami lauke jie sušyla, suprakaituoja ir todėl labai greitai gali peršalti. Geriau renkite daugiau sluoksnių, o ne šiltą žieminę striukę ar kombinezoną, kai temperatūra dar teigiama", - patarė vaistininkė.

Pirmosios priemonės

Peršalimą pirmiausiai praneša perštinti gerklė, padažnėjęs čiaudulys, gali pakilti temperatūra, dažnu atveju pasireikšti sloga, kosulys. Simptomai išryškėja palaipsniui, todėl labai svarbu imtis pirmosios pagalbos vos juos pajutus.

"Jeigu pajutote, kad galėjote peršalti, gerkite daug šiltų skysčių. Padės vaistažolių arbatos su medumi ir citrina - čiobrelių, aviečių lapų, ramunėlių. Perštinčią gerklę ir užgultą nosį veiksmingai ramina ir gydo inhaliacijos su arbatmedžių, eukaliptų eteriniais aliejais. Pakaitinkite kojas šiltame vandenyje ir šmurkštelkite į šiltas kojines. Nosį kelis kartus per dieną purkškite jūros vandeniu, gerklę skalaukite druskos tirpalu. Kosulį malšinti padės eukaliptų eterinių aliejų tepalai. Juos reikėtų tepti ant krūtinės, padų ir nugaros", - priminė vaistininkė.

Mažiems vaikams geriausia rinktis jiems skirtas žolelių arbatas. Inhaliacijos taip pat puiki pagalba, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių, reikėtų atsargiai naudoti eterinius aliejus. Juos vaistininkė patarė keisti druskos tirpalu ar valgomąja soda.

Tiek profilaktikai, tiek pirmajai pagalbai nedideliais kiekiais vaikams tinka arbatmedžio, levandų, citrinos eteriniai aliejai. Geriausia juos skleisti oro lašeliniu būdu, pvz., tirpalu purškiant namų orą ar naudojant garintuvus.

Paprastas peršalimas gali praeiti per 3-4 dienas. Ligai progresuojant sveikimas užtrunka 1-2 savaites. Visą ligos laiką patariama vartoti daug šiltų skysčių. Peršalimo gydymas - simptominis, tad gerklės perštėjimą padės numalšinti specialios čiulpiamos pastilės, uždegimą mažinantys purškiami vaistai. Sausam kosuliui gydyti tinka inhaliacijos, o drėgnam - specialūs atsikosėjimą lengvinantys preparatai. Sloga gydoma nosies gleivinės paburkimą mažinančiais vaistais.

Nepersistenkite

Deja, specialistai pastebi, kad bandydami sau padėti žmonės dažnai užsiima savigyda ir daro daugybę klaidų.

Klaipėdos "Vėtrungės" klinikos šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė įvardijo, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose.

Neskubėkite numušti pakilusios temperatūros.

"Persišaldžius pakyla temperatūra, todėl daugelis kaipmat griebiasi vaistų. Iš tikrųjų dažniausiai pacientams patariu iš pradžių prisiminti liaudiškus metodus. Nereikėtų iškarto pulti gerti vaistų, kai temperatūra pasiekia 37,5 laipsnio. Geriau rinktis puodelį vaistažolių arbatos ar medaus - tai padės išprakaituoti. Taip pat galimas būdas - šaldyti kūną dedant vėsius, šaltu vandeniu sudrėkintus, kompresus ar ledą ant arterijų pažastų, kaklo ar kirkšnių srityje. Mat taip kūnas bus natūraliai atvėsintas ir organizmas pats kovos su virusu", - pasakoja šeimos gydytoja.

E. Statkuvienė sako, kad visgi jei temperatūra vargina ilgiau nei 2-3 dienas ar yra labai aukšta, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Antibiotikus paskirti gali tik gydytojas.

Pasak gydytojos, dažna tokių atvejų, kai žmonės patys nustato, kokius vaistus jiems reikia vartoti. Pavojingiausia, kai tai būna antibiotikai, nepaisant to, ar jų tikrai reikia, be to, jei ir taip, reikia žinoti, kurių ir kiek.

"Kai žmonės pajunta, kad skauda gerklę, jiems atrodo, kad greita išeitis yra nuo praėjusios ligos likę antibiotikai. Dar blogiau, kai žmonės gydosi nelegaliai turguose įsigytais antibiotikais, - pasakoja E. Statkuvienė. - Tai yra rimti vaistai, juos turi paskirti gydytojas atlikęs tyrimus, atsižvelgęs į paciento ligą. Be to, ne veltui yra ne viena antibiotikų rūšis, todėl ne patys ligoniai, o gydytojai turi nuspręsti, kokiu atveju kuris vaistas yra reikalingas."

Nenaudokite didelio kiekio vaistų vienu metu.

Peršalus norisi, kad ligos simptomai kuo greičiau pranyktų. Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau vaistų gersime, tuo greičiau išgysime. Gydytoja pastebi, kad vis dar daug pacientų, manančių, jog problemą greičiau įveikti padės gausus įvairių medikamentų vartojimas. Pavyzdžiui, esant gerklės perštėjimui vartojami kompleksiniai ar sudėtiniai vaistai, skirti ir kosuliui slopinti, nors tokio simptomo nėra. Svarbu suprasti, jog geriau vienas konkretus vaistas pagal simptomą, negu jų gausybė.

Taip pat labai svarbu perskaityti ir vadovautis prie vaistų pridedamuose instrukciniuose lapeliuose esančiais nurodymais.

"Reikia atkreipti dėmesį, kiek kartų per dieną reikia vartoti vaistus, ar juos gerti su maistu, ar po jo, su kokiais kitais vaistais juos derinti galima, o su kuriais ne. Negalima tik suskaudus gerklę lukštenti šeštą pastilę nuo skausmo, nors ant pakuotės ar informaciniame lapelyje parašyta, kad dienos norma yra trys", - įspėja šeimos gydytoja.