Lygiai prieš dvi savaites užgimęs Lietuvos medikų sąjūdis, panašu, nesiruošia tyliai nurimti, kaip kai kas prognozavo. Suvienijęs apie 14 tūkst. šalies medicinos darbuotojų ir sulaukęs didelio visuomenės palaikymo - po iniciatyvinės grupės paskelbta peticija pasirašė per 40 tūkst. žmonių - Lietuvos medikų sąjūdis kelia sau ilgalaikius tikslus ir žada siekti nacionalinio susitarimo su valdžios institucijomis, kad pagaliau šalies sveikatos priežiūros sistemoje įvyktų būtini pokyčiai ir ji taptų „draugiškesnė“ tiek patiems medikams, tiek pacientams.
Apie Lietuvos medikų sąjūdžio atsiradimą ir jo tikslus „Respublika“ kalbėjosi su vienu iš Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, šeimos gydytoju prof. Vytautu KASIULEVIČIUMI.
- Kodėl gimė Lietuvos medikų sąjūdis? Iš nevilties?
- Tikrai iš nevilties. Nes situacija sveikatos priežiūros sistemoje nesikeičia jau daugelį dešimtmečių. Mūsų akimis žiūrint, sveikatos sistema yra lyg podukra mūsų šalyje.
Ir nepakankamas finansavimas yra tik viena iš daugelio problemų.
- Lietuvos medikų sąjūdis mato galimybę visa tai pakeisti?
- Daug kas pasakys: joks ministras negali pakeisti šitų dalykų. Ir aš sutinku - tikrai negali. Per 10 metų Lietuvoje pasikeitė 7 sveikatos apsaugos ministrai. Kalbėdami apie Nacionalinį susitarimą dešimčiai metų, mes kalbame apie susitarimą, kurį pasirašys aukščiausia politinė šalies vadovybė, Seimo nariai, įvairios politinės partijos, frakcijos. Ir mes turime pavyzdį - krašto apsaugą. Visi sutarė, kad tai svarbu. Sveikatos apsauga taip pat svarbi kiekvienam. Tad verta atmesti nesutarimus, visiems atsisėsti ir per keletą mėnesių, pasitelkus geriausius sveikatos bei ekonomikos sistemų ekspertus, išdiskutuoti, pasitelkus universitetų pajėgas, parengti Nacionalinės sveikatos sistemos planą, kuriame būtų aiškiai, konkrečiai išdėstyti darbai. Pirmas - privalomojo sveikatos draudimo fondo struktūros apibrėžimas, kaip surenkami mokesčiai, kokius įsipareigojimus turi valstybė, koks turi būti biudžetas, kokia pozicija savanoriško sveikatos draudimo ir kt. Antras - kaip funkcionuoja pirminė sveikatos priežiūra, kokios šeimos gydytojo realios užduotys, kad jie ne siuntimus rašytų, o realiai gydytų žmones. Turime susitarti, koks turi būti Nacionalinės sveikatos priežiūros tinklas, būtina suformuoti vaistų politiką, aiškaus susitarimo, o ne užkulisinių derybų objektas turi būti brangių procedūrų įdiegimas Lietuvoje.
Visa tai turi būti labai aiškiai aptarta ir paskelbta visuomenei. Ir tada mes pajudėsime. Ir žinote kas atsitiks? Jaunimas, kuris bėga iš Lietuvos, sakys: matome viziją, valstybė daro žingsnius jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Mes sakome politikams: padarykite gražų žingsnį - padidinkite atlyginimus bent gydytojams rezidentams, dabar gaunantiems vos 384 eurus, kad jie neišvažiuotų liepos 1 d. Jeigu tai neįvyks dabar, mes juos prarasime. Jeigu tą padarysime nuo sausio 1 d., tie žmonės liks ir kartu su mumis kurs visą sveikatos priežiūrą. Kartu mes duosime viltį slaugytojoms, kurios uždirba 500 eurų. Taip, tiek dabar uždirba žmogus, kuris mokėsi, kad gelbėtų gyvybes. Valstybei turėtų būti gėda.
- Tačiau Lietuvos medikų sąjūdis jau sulaukė kritikos dėl to, kad tik reikalauja sau didesnių atlyginimų, pasigirdo teiginių, kad dėl to gali didėti mokesčiai žmonėms. Ar nebus taip, kad visuomenė jumis pasipiktins?
- Mes tą pačią dieną paneigėme mokesčių kėlimo poreikį, įrodėme, kad yra kiti teisėti keliai - grąžinti pinigus sveikatos sistemai, kuriuos reglamentuoja teisės aktai, kiti Seimo priimti dokumentai.
Lietuva ruošiasi įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Tai pažiūrėkime, kokios tos organizacijos narių biudžetų struktūros. Pavyzdžiui, Danijoje 22 proc. skiriami sveikatos priežiūrai. Lietuva apie tai gali tik svajoti, tačiau jei Lietuva jau stoja į tą organizaciją, tai reiškia, kad ji pritaria ir jos biudžeto struktūrai, sandarai, finansavimo sąlygoms ir turi link to eiti.
Kitas dalykas - reikalaujame didesnių atlyginimų medikams ir dėl pacientų. Juk čia veikia paprasčiausi rinkos dėsniai. Jeigu viešasis sektorius moka labai mažus atlyginimus - dabar du kartus mažiau nei privačiame sektoriuje - tai geriausi specialistai išeina į privatų sektorių ir žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, pasiekti juos tampa vis sunkiau. Kita vertus, viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimas leidžia kelti atlyginimus ir privačiame sektoriuje, taip išsaugant tuos pačius geriausius specialistus, kurie pabėgtų į Vakarų Europą.
Štai atsakymai, kaip pasikeisime. Pasikeisime labai kardinaliai, jeigu kažką darysime. Bet galime nieko nedaryti ir eiti į dugną, tapti Rumunija, kuri 100 km spinduliu neturi kai kurių labai reikalingų specialistų ir pacientai fiziškai nebegali pasiekti šių gydytojų. O iki Rumunijos mums liko labai nedaug - mes antri po jų.
- Tai kiek, jūsų matymu, turėtų tie medikų atlyginimai didėti?
- Vidutinis darbo užmokestis nuo sausio 1 d. gydytojams rezidentas, gydytojams ir slaugytojams turi pakilti 30 proc. Vidutiniškai tai yra 400 eurų į rankas gydytojams ir apie 200 eurų - slaugytojoms. Kad nebūtų disproporcijos tarp labai daug uždirbančių ir mažai uždirbančių, galima diskutuoti ir kažkokį susitarimą pasiekti. Mūsų tikslas - iki 2020 m. pasiekti vidutinį ES šalių gydytojų darbo užmokestį, kuris yra 2600 eurų „ant popieriaus“ arba apie 1800 eurų „į rankas“. Tai yra tas atlyginimas, kuris stabdytų gydytojų emigraciją, užtikrintų tvarią sveikatos priežiūrą.
- Lietuvos medikų sąjūdžiui iškėlus į viešumą problemas, politikai pradėjo kalbėtis, bet ne su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais, argumentuodami, kad tai nėra profesinė organizacija, o su Lietuvos gydytojų sąjunga...
- Taip, Lietuvos medikų sąjūdis nėra profesinė sąjunga ir mūsų tikslas nėra dubliuoti Lietuvos gydytojų sąjungą. Mūsų tikslas - įkvėpti Lietuvos medikus permainoms. Mūsų žinutė yra labai aiški: darykime sprendimus čia ir dabar. Aš tik norėčiau, kad, nepaisant to, kas vadovauja Lietuvos gydytojų sąjungai, vienas tikslas juos vestų į priekį - Lietuvos medikų ir pacientų gerovė.
1988 m. Lietuvos sąjūdis irgi buvo ta organizacija, su kuria niekas nenorėjo šnekėtis. Bet kas atsitiko? 1990 m. buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Tad mes neturime iliuzijų, kad prieš porą savaičių susibūrusi žmonių grupė, nors ir labai gausi, gali kardinaliai pakeisti sąlygas ar aplinkybes mūsų šalyje, sulaužyti tradicijas, kai nekreipiamas dėmesys į peticijas, į žmonių valią tiesiog pasakius, kad to neįmanoma įgyvendinti. Mes žinome tas kalbas - valdantieji visada tą kartoja visose šalyse. Bet ten, kur jie įgyja išminties, jie tą nustoja karoti ir pradeda kalbėtis.
Mes kalbame ne todėl, kad kvestionuojame kažkokią vykdomą politiką. Mes norime ją padaryti darnesnę, suprantamesnę žmonėms, suprantamą medikams. Tad mes vis tiek kalbėsime, nors kai kurie nenori su mumis kalbėtis. Kad ir kaip ten būtų, mūsų delegacija per praėjusią savaitę jau susitiko su visomis frakcijomis Seime. Ateityje kalbėtis bus dar lengviau, nes trečiadienį Lietuvos medikų sąjūdis buvo oficialiai įregistruotas kaip juridinis vienetas - asociacija, jungianti įvairių specialybių medikus ir pacientų organizacijas.
O Lietuvos gydytojų sąjungai, kaip kartais būna gyvenime, teks apsispręsti: su kuo tu? Jeigu apsisprendi būti su žmonėmis, kurie nori padaryti geriau, viskas pavyksta. Manau, mes turime rasti tą bendrą vardiklį Lietuvos labui. Darbo tikrai yra daug ir jeigu Lietuvos gydytojų sąjunga dirbs kartu, išties mums ranką, mes tikrai nuversime kalnus.
- Esate prezidentės, premjero šeimos gydytojas. Ar nemėginote su jais apie medikų problemas kalbėtis, jiems paaiškinti, kas yra blogai valstybės sveikatos politikoje? Pagaliau, ar prakalbęs viešai nebijote prarasti darbo?
- Istorija teigia, kad valdovų gydytojai neretai turėdavo savo nuomonę, kartais sukildavo ir sakydavo tiesą į akis. Ir kai kurie valdovai turėdavo išminties į jų nuomonę įsiklausyti ir pakreipti situaciją valstybei naudinga linkme. Tiesa, kartais tokius gydytojus ir giljotinuodavo.
O kalbant rimtai, aš labai griežtai atskiriu profesinę veiklą ir visuomeninę. Profesinė veikla yra geriausios kokybės pagalba visiems pacientams - ir prezidentei, ir premjerui, ir eiliniam žmogui. O visa tai, ką aš darau Lietuvos medikų sąjūdyje, darau tam, kad pacientų sveikatos priežiūros kokybė gerėtų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą