Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 milijonus žmonių. Rūkymas išlieka ir viena svarbiausių Europos regiono žmonių mirties priežasčių. Tokius duomenis pateikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Didėja paauglių rūkymas
PSO ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkaliais.
PSO duomenimis, mažėja atotrūkis tarp rūkančių vyrų ir moterų, pavyzdžiui, Danijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje skirtumas tėra mažiau nei 5 procentai.
Pabrėžiama, kad auga ir paauglių rūkymo mastai. Europoje tuo išsiskiria Čekija, Latvija, Lietuva bei kelios kitos šalys, kuriose paauglių rūkymas panašus į suaugusiųjų.
Teigiama, kad rezultatų duoda radikalesni veiksmai tabako kontrolės srityje. Pavyzdžiui, didinami mokesčiai, uždraudžiamas rūkymas viešose vietose, teikiama pagalba metantiesiems rūkyti (pagalbos linijos, terapija ir t. t.), galioja tabako gaminių reklamos draudimas, o ant jų pakuočių spausdinami apie rūkymo pasekmes informuojantys paveikslėliai.
Pasekmės - tik neigiamos
Lietuvoje rūkymas taip pat yra plačiai paplitęs. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis, 2012 m. tik 34 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nė karto nebandė rūkyti. Kasdien rūko 33 proc. 20-64 metų amžiaus vyrų ir 13 proc. to paties amžiaus moterų.
Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui nuo lėtinių ligų - širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt. Medikų teigimu, rūkymas tiesiogiai lemia 90 proc. visų vėžio atvejų, 80 proc. - lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. Iš visų rūkalių lėtine obstrukcine plaučių liga suserga 15-20 proc., plaučių vėžiu - apie 5 proc., bet rizika susirgti kuria nors liga būtent rūkantiems yra dešimtis kartų didesnė nei nerūkantiems.
Taip pat rūkymas pagreitina senatvę - rūkantis žmogus susitrumpina gyvenimą 10-20 metų. Visus šiuos duomenis patvirtina nepriklausomi tyrimai, kurių pirmieji atlikti Didžiojoje Britanijoje.
Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai - tai nikotinas, alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos (dažnai bendrai vadinamos dervomis) - acetonas, amoniakas, anglies monoksidas, cianidas, metanas, propanas, butanas ir kitos.
Nikotinas yra pagrindinė cigarečių medžiaga, turinti neigiamą poveikį organizmui. Jis patenka į smegenis per 10 sekundžių po to, kai pradedama rūkyti. Nepratusiam rūkyti didelės nikotino dozės gali sukelti pykinimą, prakaitavimą, drebulį ar net traukulius.
Rūkantiesiems rizika susirgti koronarine širdies liga dvigubai didesnė nei nerūkantiesiems. Miokardo infarkto rizika vyrams, per dieną surūkantiems 20 cigarečių, padidėja 3 kartus, moterims - 6 kartus. Rūkant daugiau, infarkto rizika auga dar sparčiau. Rūkantieji gyvena trumpiau, o tie, kuriems rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didelė, - net 10-20 metų trumpiau.
Tabako sudėtyje esantys kancerogenai pažeidžia genus, atsakingus už normalų ląstelių augimą, ir sukelia vėžinių ląstelių gamybą. Rūkymas didina visų vėžinių susirgimų riziką, ypač plaučių, burnos, ryklės, šlapimo pūslės ir inkstų.
Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius (pasyvusis rūkymas). Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą