Rugpjūčio nerimas

Rugpjūčio nerimas

Rugpjūčiui, o kartu ir vasarai, artėjant į pabaigą, daugelį žmonių apima savotiškas liūdesys, nerimas ir jausmas, kad vasaros pradžioje puoselėti lūkesčiai nebuvo patenkinti.

Važinėjome po tolimas šalis, tačiau nepatyrėme to, ko tikėjomės, o jei patyrėme, - įspūdis taip greitai išblėso... Užmezgėme naujų pažinčių, tačiau nesutikome to Vienintelio ar Vienintelės. Vasara, kaip visuomet, pralėkė per greitai, ir mes nespėjome jos pasisotinti, prisimaudyti jūroje ir prisikaitinti saulėje... Kitos atostogos - už tolimų kalnų, o dabar laukia vėstančios ir tamsėjančios dienos...

Be to, daugelis iš mūsų jaučiame nerimą, susijusį su artėjančiais mokslo metais. Harvardo (JAV) medicinos mokyklos dėstytojas neuropsichiatras Džonas Šarpas (John Sharp) žurnale "Esquire" rašo, jog tokį nerimą jaučia ne tik mokiniai, studentai bei pedagogai, bet ir tie, kurie mokslus baigė prieš 20 metų, mat mokymosi metu atsiradęs nerimo sindromas neišnyksta kartu su studijų pabaiga.

Rugsėjį saulė nebebus tokia kaitri, prasidės intensyvių darbų metas, todėl mūsų gyvenimo būdas taip pat keisis. Šviesiam paros metui trumpėjant, vis labiau suvoksime, kad toliau bus tik vėsiau ir tamsiau. Darbas, mokykla, lietingi orai verčia pasinerti į kasdienę rutiną, o tai dažnam sukels nepasitenkinimą gyvenimu bei santykiais su aplinkiniais.

Taigi rudeniop problemiškos gyvenimo pusės paaštrėja, ir dažnas iš mūsų bandome padėtį taisyti... dažniau valgydami: tai pats paprasčiausias būdas suteikti sau malonumo. Saulės šviesa veikia organizmo cheminį balansą, kuris savo ruožtu sąlygoja mūsų elgesį. Psichiatras Deividas Servanas Šraiberis (David Servan-Schreiber) žurnale "Psychologies" rašo, jog šviesa lemia didžiąją dalį gyvybiškai svarbių instinktų, kaip antai alkio jausmas, seksualinis potraukis ir netgi noras pažinti ką nors nauja, nepatirta.

Saulė veikia hormoną melatoniną, kuris reguliuoja miego ir būdravimo ritmą. Tais periodais, kai tamsių dienų daugiau nei saulėtų, melatonino sintezė gali būti pažeista, todėl jaučiame mieguistumą, apatiją. Jei nėra pakankamai šviesos, melatoninas negali pereiti į neuromedatorių seratoniną, kuris atsakingas už daugelį funkcijų organizme, įskaitant mūsų nuotaiką ir aktyvumą.

Specialistų duomenimis, rudenį apie 3-8 proc. šiaurinių šalių gyventojų patiria vadinamąją sezoninę depresiją: chronišką nuovargį, miego sutrikimus, dėmesio koncentracijos trūkumą ir t. t.

Ką daryti?

1. Kad kompensuotume seratonino trūkumą, turėtume valgyti daugiau produktų, turtingų triptofano - aminorūgšties, iš kurios jis susidaro. Tai figos, datulės, bananai, pieno produktai, tamsus šokoladas.

2. Kuo geriau apšviesti patalpas, kuriose praleidžiame dieną.

3. Nepaisant oro sąlygų, kasdien išeiti į lauką.

4. Reguliariai sportuoti. Fizinis aktyvumas - geriausias vaistas nuo rudeninės depresijos.

5. Didinti vitamino D dozę. Be ultravioletinių saulės spindulių nevyksta reakcija, reikalinga vitamino D sintezei. Šis vitaminas taip pat turi įtakos mūsų nuotaikai ir visai imuninei sistemai. Be to, jis gerina organizmo galimybes pasisavinti magnį, kurio trūkumas gali pabloginti fizinę būklę. Trūkstant magnio gali atsirasti nerimo jausmas, nemiga. Todėl dietologai pataria valgyti daugiau riebios žuvies, menkės kepenėlių, kiaušinių, pieno produktų. Vitamino D galima vartoti ir kapsulėmis, tačiau jokiu būdu nedarykite to nepasiklausę savo gydytojo: jo nesunku perdozuoti, o tai kenkia sveikatai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder