Reanimacijos skyriuje - atidi priežiūra

KUL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas reanimatologas Ričardas Slavinskas pasakojo, kad skyriuje gydomi pacientai, sergantys įvairiomis ligomis, kai išsivysto gyvybiškai svarbių organų ir gyvybinių funkcijų nepakankamumas ir jas tenka užtikrinti specialia įranga, nepertraukiamai stebėti pacientus. Greta terapinio profilio atliekamos ir traumos centro funkcijos. Ligoninėje veikia politraumos protokolas. Priėmimo skyriuje pradedama pildyti speciali medicininė forma, kai Greitoji medicinos pagalba praneša, kad atvežamas politraumą patyręs pacientas.

"Nedelsiant surenkama brigada - keturių žmonių komanda. Viskas vyksta pagal visiems žinomą tvarką - reanimatologas, chirurgas, neurochirurgas ir traumatologas tokį žmogų visada apžiūrės, nepaisant to, ar jis kalba, juokauja, ar nekvėpuoja, ar jo klinikinė situacija iš pirmo žvilgsnio lengva ar sunki. Paskiriami tyrimai, kurie mums atrodo reikalingi. Gali būti ir paprasti tyrimai, gali būti ir sudėtingas kompiuterinės tomografijos tyrimas", - apie procesą pasakojo R. Slavinskas.

Jeigu yra sutrikdytos gyvybinės funkcijos, medicininė pagalba teikiama pagal prioritetus. Svarbu iškart išsiaiškinti, ar žmogui nereikia nedelsiant užtikrinti gyvybinių funkcijų, ar nereikia nedelsiant operuoti, stabdyti kraujavimo. Tai svarbu, nes daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vartoja daugybę įvairių vaistų, taip pat ir veikiančių kraujo krešumą. Traumos, politraumos atveju toks veiksnys gali ypač pabloginti situaciją.

"Svarbu tai, kad visi veiksniai neretai turi būti koreguojami vienu metu. Tenka nedelsiant užtikrinti gyvybines funkcijas, rūpintis chirurginiu kraujavimo stabdymu, tuo pat metu atkuriant netektą kraujo kiekį ir koreguoti krešumo sutrikimus. Darbas su politrauminiu ligoniu visada pradedamas Reanimacijos skyriuje. Išskirtiniais atvejais tiesiai iš ligonių priėmimo skyriaus pacientas patenka į operacinę. Galima sakyti, kad būna taip, kaip rodo filmuose", - darbą skyriuje apibūdino R. Slavinskas.

Pasak gydytojo, politraumų atvejais net ir sveikai atrodantis žmogus gali būti patyręs rimtų sužalojimų arba gali būti potencialus pavojus gyvybei artimiausiomis valandomis.

"Praktika parodė, kad kartais žmogus gali būti patyręs labai rimtų sužalojimų, kurie ne iškart matysis. Yra organų, kurie gali būti pažeisti. Organas plyšti ir nevaldomas vidinis kraujavimas gali prasidėti vėliau. Tai būtina laiku pastebėti, todėl tokie pacientai paliekami stebėti Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kad būtų galima laiku suteikti reikiamą pagalbą. Yra net toks posakis, kad sunkiausias ligonis ne tas, kuris garsiausiai rėkia, o galbūt tas, kuris tyli - reikia žiūrėti, kodėl jis tyli, gal vos įkvepia", - pasakojo R. Slavinskas.

Dažniausiai politraumos yra autoavarijų pasekmė, gali būti įvairių sužalojimų. Be žaizdų, gali būti šokas, koma, kvėpavimo nepakankamumas. Reanimatologai tokiais atvejais yra pasiruošę žaibiškai reaguoti, prijungti gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalingą aparatūrą ir t. t.

"Pavyzdžiui, jeigu sutrinka kvėpavimas, vos dvi minutės tampa gyvybės ir mirties klausimu - tiek laiko nekvėpuodamas žmogus gali mirti", - pabrėžė R. Slavinskas.

Apsinuodijimas - taip pat trauma

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydomi ir kitokiose situacijose nukentėję žmonės, pavyzdžiui, patyrę nudegimus.

Dažnai nudega ne tik kūnas, veidas, bet ir kvėpavimo takai. Dėl patirto nudegimo kvėpavimo takai išburksta ir sutrikdomas kelias orui judėti, žmogus nebegali net įkvėpti. Reanimatologams reikia numatyti, kada žmogui gali prireikti invazinių priemonių kvėpavimo takų praeinamumui atkurti ir pagalbinės aparatūros kvėpavimo funkcijai užtikrinti.

"Pasikartosiu, kad iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pacientas yra sveikas žmogus, gal tik su kokiu nubrozdinimu, bet jeigu mes matome, kad padėtis gali būti grėsminga, jis patenka pas mus, į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių", - akcentavo R. Slavinskas.

Nudegimų atvejais svarbu jų gylis, plotas, nes nuo to priklauso gydymo metodai. Vienu metu monitoruojamos ir užtikrinamos gyvybinės funkcijos.

Traumomis laikomi ir apsinuodijimai, nes juos sukelia išoriniai faktoriai. Pasak gydytojo, dažniausios apsinuodijimų priežastys - alkoholis, narkotikai, gaisro metu įkvėptos smalkės ar kitos toksinės medžiagos, cheminės korozinės medžiagos, medikamentai.

Priklausomai nuo apsinuodijimo laipsnio tokių pacientų gydymą reikia pradėti nuo gyvybinių funkcijų užtikrinimo, sykiu taikant detoksikaciją ar antidotinę terapiją.

"Jeigu žmogus nebegali kvėpuoti ar nebepalaikomas normalus kraujospūdis, sutrinka inkstų veikla, mes naudojame aparatus, užtikrinančius tokias organizmo funkcijas. Taip mes laimime laiko žmogui pradėti gydymą ar paskirtam gydymui pradėti veikti", - sakė R. Slavinskas.

Dalį Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus pacientų sudaro ir apsinuodijusieji grybais. Medikus stebina, kad žmonės nekreipia dėmesio, ką deda į burną. Esą su maistu į save įnešame ir geras, ir blogas medžiagas, tad praryti nuodingas medžiagas - tarsi priešą pro vartus įleisti. "Nepasižiūrėjus, ką valgai, galima prisidaryti daug bėdų", - pabrėžė R. Slavinskas.

Deja, nemažai žmonių niekaip neišmoksta atsirinkti valgomų grybų nuo nuodingų. Šį rudenį Lietuvoje dėl apsinuodijimo grybais jau mirė mažiausiai trys žmonės - du rugsėjį ir vienas spalį.

Klaipėdoje du musmirėmis apsinuodijusius žmones KUL medikams pavyko išgelbėti. Šią situaciją R. Slavinskas vadina sėkmės atveju. Vos atvykus pacientams buvo išvalyti skrandžiai, pradėta antidotinė terapija. Jau buvo pirmųjų kepenų pažeidimų požymių, tačiau medikai spėjo sureaguoti ir kepenų funkcijos buvo atkurtos. Gydymas buvo sėkmingai pratęstas kitame skyriuje.

"Gaila, kad žmonės nepasimoko. Reikėtų mokytis iš svetimų klaidų, kad ir kokios jos skaudžios. Kartais žmonės įsivaizduoja, kad mes galime viską, net "atsukti kino, t. y. gyvenimo, juostelę", kad viskas būtų kaip buvę. Deja, kartais tegalime konstatuoti faktus", - sakė Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas.