Psichiatrė R. Mazaliauskienė: depresija tampa madinga

Psichiatrė R. Mazaliauskienė: depresija tampa madinga

Apie depresiją kalbėti tapo itin populiaru. Tai paskatino atnaujintos mokslininkų studijos ir didėjantis poreikis domėtis šia liga, nes ja serga vis daugiau žmonių. Šis emocinės pusiausvyros sutrikimas vis dar apipintas mitais ir žmonėms neretai trūksta sistemiškai apibendrintos informacijos, kaip gydytis šį sutrikimą arba padėti jį turintiems artimiesiems.

Gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė su portalo Alfa.ltskaitytojais dalijasi aktualiausiomis įžvalgomis apie depresiją ir ją lydintį nerimo sutrikimą.

– Ar galima pačiam atpažinti depresiją, ar būtina specialisto diagnozė?

– Depresija yra labai sudėtinga būsena. Tai nėra tik liūdnumas ar verkimas, kaip įprasta galvoti. Paprastai mes kalbame apie įvairius depresijos simptomus, kurie kiekvienam individui gali pasireikšti arba ne. Dėl šios priežasties išskiriama daug įvairių depresijos formų.

Pirmiausia noriu paminėti nuotaikos pasikeitimus. Tai gali būti įprastas liūdnumas, verkimas, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pyktis ar dirglumas, ką, sakyčiau, dažniau stebime tarp vyrų. Kartais tai gali būti net ne liūdnumas, o gyvenimo džiaugsmo praradimas, kai anksčiau džiaugsmą teikę dalykai atrodo neįdomūs, praradę spalvas ir žavesį.

Kiti svarbūs požymiai – vadinamieji kognityviniai arba pažintiniai. Dažniausiai jie pasireiškia dėmesio koncentracijos sutrikimais, trumpalaikės atminties pablogėjimu, sunkumais priimant sprendimus.

Svarbūs požymiai yra somatiniai simptomai. Pvz., širdies plakimas, įvairūs skausmai, tirpimai – patys įvairiausi simptomai.

Dažnai stebime miego pokyčius, apetito pasikeitimus – nuo visiško jo nebuvimo su maisto skonio išnykimu iki persivalgymo, – energijos nebuvimą, neigiamas mintys apie ateitį, savivertės stoką ir t. t.

Kalbant apie diagnozavimą, svarbu paminėti, kad įtarti šią būseną galima ir pačiam, tačiau jos patvirtinimas arba paneigimas – tai jau specialisto kompetencija. Kaip ir gydymo paskyrimas, koks jis bebūtų – psichoterapija, medikamentai ar kompleksinis gydymas.

– Pastaruoju metu kalbama, jog pasaulyje depresija serga vis daugiau žmonių. Kas tai lemia?

– Taip, pasaulyje vis daugiau žmonių serga depresija. Iš vienos pusės, tai gali būti susiję su labai paprastu dalyku: ši būsena tiesiog geriau diagnozuojama. Psichiatrijos istorija nėra ilga, o efektyvių vaistų depresijai gydyti istorija dar trumpesnė. Taigi, dabar apie tai daugiau kalbama, todėl tai labiau ir pastebima.

Kitas svarbus aspektas – tai pasaulis, kuriame gyvename. Jis tampa vis greitesnis, reikalauja vis daugiau gebėjimų, laiko, jėgų. Tai didina stresą, o ilgalaikis stresas nulemia tiek cheminius procesus organizme, tiek psichologinę savijautą. Streso labai daug jau nuo pat vaikystės. Nekalbu apie tokius savaime suprantamus neigiamus dalykus, kaip tėvų girtavimas ar vaiko patiriama prievarta. Jų poveikis lyg ir visiems aiškus. Tačiau net ir baigiamieji egzaminai kai kuriuos moksleivius įveda į tokias būsenas, kai reikia ne tik psichologinės pagalbos, bet ir medikamentinio gydymo. Konkurencija yra didelė ir ryški jau nuo pirmųjų kontakto su bendruomene akimirkų. Su laiku ji tik auga, turėdama neigiamą įtaką psichinei sveikatai ir gerovei.

Svarbus faktorius yra migracija. Žmonės, kurie atvyksta iš karo veiksmų zonų, yra labiau pažeidžiami. Tačiau ir tie, kurie gyvena svetimame krašte, patiria tam tikrą atskirtį nuo savo kultūros, kalbos, stokoja bendruomenės, kurioje jaustųsi savi, turi didesnę riziką patirti depresijos simptomus. 

„Tyrimai rodo, jog negydant depresijos smegenyse vyksta tam tikri pokyčiai, kurie vėliau turi įtakos ligos klinikai, sveikimo greičiui ir t. t.

– R. Mazaliauskienė

– Ką šiuolaikinis mokslas kalba apie depresiją?

– Visų pirma tai reali, o ne išgalvota būsena. Smegenų tyrimai rodo, kad depresija turi savo fizinį (o gal labiau cheminį) pagrindą. Dar daugiau, tyrimai rodo, jog esant negydomai depresijai vyksta tam tikri pokyčiai smegenyse, kurie vėliau turi įtakos ligos klinikai, sveikimo greičiui ir t. t.

– Kokie mitai apie depresiją yra populiariausi?

– Mitų yra įvairių. Vienas iš pagrindinių – kad depresija yra apsileidimas ir tinginystė, o atsiranda tokia būsena tiesiog iš neturėjimo ką veikti arba iš „tikrų sunkumų“ nebuvimo. Deja, taip nėra, depresijos buvimas yra nulemtas tam tikrų cheminių medžiagų apykaitos smegenyse sutrikimo.

Kitas mitas, kuris dažnai veda prie sunkių būsenų formavimosi, yra keistas visuomenės požiūris į vyresnius žmones. Galvojama, kad būti liūdnam senatvėje kaip ir visai normalu.

Deja, vyresnio amžiaus depresija yra pakankamai dažnas dalykas, ji apsunkina ne tik paties žmogaus, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Be to, tai veda ir prie kitų somatinių susirgimų simptomų sustiprėjimo, todėl negydoma depresija yra tikrai pavojinga.

Taip pat primenu, kad vyresnio amžiaus žmonės nusižudo dažniausiai iš pirmo karto, o to priežastis dažnai yra negydyta depresija, lydima prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimo.

Na, ir dar vienas mitas, susijęs su perdėtu depresijos kaip būsenos psichologizavimu. Taip, psichologiniai, kaip ir socialiniai, faktoriai yra labai svarbūs, tačiau yra ir kiti – biologiniai.

Dėmesio nekreipimas į juos veda prie uždelsto ar netinkamo gydymo, nes galvojama, kad vaistai, t. y. antidepresantai, čia nėra reikalingi.

Tačiau kiti medikamentai, tokie kaip labai rizikingi pripratimo prasme benzodiazepinai, yra lengvai vartojami, juo labiau kad kartu su depresine būsena dažnai kamuoja nerimas ar nemiga. Dar kiti nusiraminimui ir „nuotaikos pagerinimui“ vartoja alkoholį.

Aukščiau minėtas mitas susijęs ir su keistu antidepresantų kaip medikamentų demonizavimu.

Dažnas klausimas, kurį man užduoda pacientai: „Ar vaistas nepradės manęs valdyti?“ Tikrai nepradės, antidepresantai nepakeis jūsų charakterio, vertybinės sistemos ir panašių dalykų. Jie atkuria normalų funkcionavimo lygį ir su tuo susijusius dalykus. Aišku, psichologinė pagalba yra labai svarbi, kaip ir įvairių socialinių klausimų sprendimas.

– Kokios priemonės gali padėti suvaldyti depresiją ir ją atpažinti? Kas gali pabloginti situaciją?

– Depresija yra susijusi tiek su biologiniais, tiek su psichosocialiniais veiksniais. Visų jų valdymas turi įtakos sveikimui. Vaistai yra svarbu, tačiau fizinis aktyvumas taip pat turi teigiamos įtakos.

Psichologo ar psichoterapeuto pagalba gali būti naudinga tvarkantis su priežastimis, kurios galimai turėjo įtakos būsenos atsiradimui, be to, psichologinės priemonės gali palengvinti kančią, kuri visada jaučiama depresijos metu. 

Na, ir socialiniai faktoriai. Manau, kad suprantama, jog efektyviai nuo depresijos gydyti vienišą darbo neturintį žmogų gali būti nelengva. Taigi, vienišumas, bedarbystė, sunkios somatinės ligos yra veiksniai, kurie veikia neigiamai. Taip pat labai svarbus alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Visa tai gali būti susiję ir su padidėjusia savižudybės rizika. 

„Prieš 20 metų sirgti depresija buvo laikoma apsileidimu ar prasimanymu, tačiau dabar žmonės, ypač jauni, kreipiasi pakankamai lengvai.
– R. Mazaliauskienė

– Ar gali geras draugas atstoti psichiatrą (arba psichologą)?

– Negaliu vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Turėti gerą draugą, bent vieną, jau yra gerai. Kalbant su juo kartais svarbu yra ne tik tai, ką jis pasakys, patars, bet ir išgirsti savo paties mintis. Kartais tai padeda suprasti, kas su tavimi darosi, kokios to priežastys ir ką su tuo daryti.

Iš kitos pusės, draugai jau turi savo požiūrį į mus. Kartais tas požiūris būna kaip išankstinė nuostata ir turi įtakos tam, kaip jie mato mūsų sunkumus. Tačiau kartais, kad išspręstume kai kurias problemas, mums reikia būtent naujo, kitokio požiūrio. Todėl verta susitikti su specialistu.

– Ar tai sunkiai įveikiama liga?

– Tai yra įveikiama liga. Ar sunkiai, priklauso nuo daugybės veiksnių: biologinių, psichologinių, socialinių. Depresijos formų yra įvairių, sunkumo laipsnis taip pat skiriasi. Gydymas priklauso nuo to, kokie veiksniai turėjo įtakos depresijos formavimuisi. Pvz., jei ji išsivystė netekus artimo žmogaus, reikėtų pirmiausia orientuotis į psichologinę ar psichoterapinę pagalbą.

Tačiau tai nereiškia, kad nereikės vaistų. Tai sprendžia gydantis specialistas, aptaręs tai su pacientu. Depresijos gydymas yra labai individualus ir kompleksiškas, nes labai skirtingas yra kiekvieno žmogaus kontekstas.

– Kokių sąsajų turi depresija ir nerimas?

– Depresija ir nerimas dažnai būna kartu. Net kai kurie antidepresantai yra naudojami tiek depresinių, tiek nerimo būsenų gydymui. Tačiau yra depresijos formų, kai nerimas būna ypač išreikštas, reikalaujantis atskiro dėmesio ir įnešantis savo indėlį į gydymo parinkimą. 

Nerimas yra sunkiai išgyvenama būsena, kuri dažnai skatina žmogų kreiptis pagalbos. Deja, kartais jis gali lemti savižudybę: įprastai sergant depresija su slopinimu savižudiškų minčių kyla, tačiau jų realizavimui trūksta energijos, jėgų. Esant nerimui, įprasto slopinimo nestebime, todėl tokia būsena yra pavojingesnė savižudybės prasme.

– Kaip keičiasi visuomenės požiūris į depresiją?

– Požiūris į depresiją stipriai keičiasi jau kelis dešimtmečius. Dar prieš 20 metų sirgti depresija buvo laikoma apsileidimu ar prasimanymu, tačiau dabar dėl šios būsenos žmonės, ypač jauni, kreipiasi pakankamai lengvai.

Pastebiu dar vieną tendenciją: depresija tampa madinga liga, t. y. žmonės būsenas, kurios turi mažai ką bendro su depresija, linkę pavadinti depresijos vardu. Tačiau iš tiesų tai yra gerai, nes paskatina juos kreiptis pagalbos, o tikslus terminas tokiu atveju nėra pagrindinis dalykas. 

Įtakos besikeičiančiam požiūriui tikrai turi tai, kad visuomenėje vis daugiau kalbama šia tema, o žymių žmonių – aktorių, rašytojų – pasisakymai labai reikšmingi formuojant teisingą požiūrį į šią ilgą būseną. Kartu tai prisideda prie sveikesnės visuomenės, mažesnės ekonominės naštos dėl uždelsto gydymo pasekmių ir savižudybių prevencijos.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder