Po žaibo kirčio mergina sveiksta

Žaibas trenkė stotelėje

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jau beveik mėnesį gydoma 21 metų mergina, į kurią, sėdinčią stotelėje Vilniaus rajone Marijampolio kaime ir laukiančią autobuso, trenkė žaibas. Laimė - fiziniai organizmo pažeidimai nedideli, kitą savaitę ją planuojama išsiųsti į reabilitaciją.

Mergina „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad gegužės 4-ąją vyko į Vilnių. Buvo pasiėmusi medinį skėtį, nes griaudėjo griaustinis. Pamena, kaip įsitaisė stotelėje ant suoliuko, o atsipeikėjo ligoninės reanimacijoje. Ji tik iš liudininkų pasakojimų žino, kas nutiko: į ją trenkė žaibas, smūgis nubloškė ant žemės, prasidėjo traukuliai, žmonės iškvietė medikus, greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę.

Kodėl žaibas trenkė būtent į ją, sėdinčią po stogu, spėlioja tiek medikai, tiek ir pati mergina. Ji sako telefonu nekalbėjusi - tiesa, krepšyje jų buvo du.

„Širdies veikla jau normalizavosi, bet jaučiuosi apspangusi ir labai skauda raumenis. Tikiuosi, po reabilitacijos pagerės. Tiesa, medikai prognozuoja, kad galutinai atsigausiu tik po kokio pusmečio“, - sakė policijos patrulių rinktinėje dirbanti mergina, apie grįžimą į darbą dar nedrįstanti net pagalvoti.

Pažeidimai būna paslėpti

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus, per šešerius skyriaus egzistavimo metus į jį buvo patekę vos trys žmonės, nukentėję nuo žaibo.

„Žaibo sukeltą traumą galima prilyginti aukštos įtampos elektros iškrovai, o nuo elektros srovės nukentėjusių pacientų būna gana dažnai. Dauguma jų - žvejai, anglies pluošto meškerėmis prisilietę prie aukštos įtampos elektros laidų, arba žmonės, kokiu nors tikslu lindę į aukštos įtampos elektros pastotes. Nuo elektros srovės nukentėjusių pacientų skyriuje buvę jau 27“, - sakė V.Vaitkus.

Gydytojo teigimu, nuo žaibo smūgio nukentėjusi mergina į ligoninę buvo atvežta iškart po įvykio, be sąmonės. Žaibas jai pataikė į pakaušį, jame paliko nedidelę žymę, ir išėjo krūtinės ląstos srityje, kur kabėjo vėrinys.

Kurį laiką ji buvo gydoma Intensyvios terapijos skyriuje, vėliau stebima - atlikta smegenų kompiuterinė tomografija, pažeidimų nerasta. Stebėta ir širdies veikla, kuri dėl elektros iškrovos kurį laiką buvo sutrikusi, tačiau dabar jau visiškai normali. Vis dėlto pacientę dar kankina stiprūs raumenų skausmai, šiek tiek sutrikę refleksai, ji skundžiasi pablogėjusia atmintimi.

Anot V.Vaitkaus, per elektros iškrovą organizme įvyksta labai stiprūs raumenų spazmai, dėl to vėliau ir skauda visą kūną. Negana to, elektra vidinius raumenis gali apdeginti, o tokie nudegimai išoriškai nepastebimi - žmogus jaučiasi gerai, o pažeisti raumenys po kurio laiko pradeda gangrenuoti. Jei ši raumenų griūtis laiku nepastebima, žmogus gali mirti, todėl elektros traumą patyrusius žmones reikia kelias savaites stebėti. Elektros iškrova gali „sudeginti“ ir širdies sinusinį mazgą, nes širdis taip pat yra raumuo, o dėl to sutrinka širdies veikla.

„Sakyčiau, šį kartą susidūrimas su žaibu baigėsi gana sėkmingai, nes jokių rimtų pažeidimų per tris savaites neišryškėjo“, - teigė gydytojas.

Galimi sunkūs pažeidimai

Žaibas - tai galinga elektros srovės iškrova. Teigiama, kad žaibo smūgį patyrę žmonės miršta gana retai, nes žaibo elektros srovė, skirtingai negu mūsų naudojama elektros srovė, nekintama, todėl ne tokia pavojinga. Be to, žaibo smūgis yra nepaprastai trumpas ir žmogaus organizme nespėja susikurti elektros srovės grandinė.

Žmogus labiausiai nukenčia, jei žaibas trenkia tiesiai į jį arba jis būna labai arti tos vietos, kur įvyksta elektros iškrova. Jei žmogus stovi, patekęs per viršutinę kūno dalį žaibas gali išeiti per kojas. Todėl žaibuojant rekomenduojama geriau atsitūpti suglaudus kojas - taip, jeigu trenktų žaibas, elektros iškrovos kelias bus trumpesnis ir mažiau traumuojantis.

Pasak Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos Vandos Pumputienės, daugelis nukentėjusių nuo žaibo laikinai negali pajudinti kojų, o kai kuriems išsivysto nuolatinis paralyžius. Jei žaibas pažeidžia smegenis, jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo ir žmogus pradeda dusti. Dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių laikinai netenka sąmonės, praranda orientaciją, jiems gali svaigti galva, jie gali neprakalbėti. Beveik visų sąmonė aptemsta ir jie neprisimins, kas įvyko. Tačiau galima ir visiškai priešinga reakcija - euforija, haliucinacijos.

„Jei žmogus nukentėjo nuo žaibo, būtina kreiptis į medikus, išsitirti, ar niekas nebuvo pažeista organizme. Elektros srovė, perėjusi per organizmą, gali sukelti skilvelių virpėjimą, kitų širdies sutrikimų, - teigia gydytoja. - Žaibas gali pažeisti žmogaus klausą, regėjimą.“

Donatas VALIUKAS, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas:

Žaibas - tai galinga elektros srovės iškrova, kuri atsiranda debesyse susidarius skirtingiems elektros krūviams. Beje, daugiausia tokių iškrovų vyksta pačiuose debesyse, žemę pasiekia mažiau nei pusė tų iškrovų - tik kokie 20-30 proc.

Žaibai nėra koks nors ypatingas reiškinys - per metus Lietuvoje tokių iškrovų būna kelios dešimtys tūkstančių, daugiausia - nuo gegužės iki rugsėjo vidurio, o nukentėjusiųjų - ne taip ir daug, nes dažniausiai ta iškrova būna silpna ir išsikrauna tiesiog kur nors į žemę. Tą dieną, kai nukentėjo minėta mergina, Vilniaus apylinkėse buvo registruoti tik du žaibai, vienas iš jų tikrai labai galingas.

Paprastai žaibas trenkia į objektus, iškilusius virš žemės paviršiaus - medžius, stulpus, statinius, todėl žaibuojant ir nereikėtų slėptis po medžiais. Lygiame lauke stovintis žmogus taip pat būna aukščiausiai iškilęs virš žemės paviršiaus, o jeigu jis rankoje laiko kokį nors ilgą įrankį, jis yra kaip žaibolaidis. Tačiau retai kada žaibas trenkia tiesiog į žmogų. Dažniausiai jo aukomis tampa žmonės, stovintys šalia medžio ar kito aukšto objekto, kurį „pasirinko“ žaibas.

Tai, kad apie žaibus ir jų aukas pastaruoju metu Europoje girdime gana dažnai, turi įtakos šiuo metu Europoje vyraujantys orai - susidaro tam tikros klimatinės sąlygos, kurių metu daugiau žaibuoja ir žaibai yra galingesni.

Kaip suteikti pagalbą

Jeigu šalia jūsų esančius žmones palietė žaibo iškrova, reikia kuo greičiau kviesti medikus. Net jeigu žmogus sąmoningas ir gali kalbėti, gali būti pažeisti jo vidaus organai.

Žmogaus, į kurį trenkė žaibas, nereikia kasti į žemę, kaip anksčiau buvo manyta, kad elektros iškrova iš jo organizmo pasišalintų, - ji ten ir taip neužsilaiko.

Kol atvyks medikai, jei perkūnija dar nesibaigė, nukentėjusįjį reikėtų nunešti į saugesnę vietą, geriausia į kokią nors patalpą.

Reikia patikrinti pulso dažnumą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“