Pirties kultūra Klaipėdoje - uždarame rate

Pirties kultūra Klaipėdoje - uždarame rate

Dauguma Klaipėdos miesto gyventojų - tamsuoliai, stokojantys nuovokos apie pirties teikiamą naudą ir sveikatą. Mieste veikia vos viena tradicinė garinė pirtis, kurioje galima vanotis, ir tą pačią norima uždaryti. Visgi egzistuoja Klaipėdoje ir tikrų pirtininkų bendruomenė, kurios entuziastai nepraleidžia pirties nė vieną savaitgalį.

"Tradicinė lietuviška pirtis - tokia pat, kaip ir rusiška. Pagrindiniai dalykai joje - drėgmė, kaitra ir gera ventiliacija. Sveikoje pirtyje drėgmės ir kaitros santykis turi būti toks, kad pirtyje maloniai jaustųsi tiek vyrai, tiek moterys ir vaikai: tai yra 45-50 laipsnių šilumos ir apie 40 procentų drėgmės. Neatsiejami tradicinės pirties ritualai yra kaitinimasis, aromaterapija, vanojimasis, masažas", - aiškino Darijus Rimdeika, profesionalus pirtininkas, Pirties meistriškumo klubo narys, Lietuvos pirties akademijos dėstytojas, Lietuvos vanojimo čempionato nugalėtojas (2015 m.) ir teisėjas (2016 m.)

Sauna - nesveika

"Jeigu vos užėjus į pirtį kvapą užspaudžia karštis ir nuo jo norisi susigūžti, tai pirmas ženklas, kad pirtis bloga. Didžiausia daugumos pirčių bėda - prasta ventiliacija. Įrengdami pirtis žmonės siekia padaryti jas kuo sandaresnes, kad kuo greičiau įšiltų ir būtų kaitresnės. Besikaitinantys tokioje pirtyje žmonės kvėpuoja savo pačių iškvepiamu anglies dvideginiu ir po to skundžiasi galvos skausmu", - neišmanymo pavyzdį įvardino pirtininkas.

Vis dėlto, pasak D. Rimdeikos, net bloga pirtis yra geriau nei jokios pirties. "Neventiliuojamoje pirtyje ventiliatoriumi dirba pirtininkas", - nusijuokė pašnekovas.

Gargžduose gyvenantis pirtininkas Klaipėdos mieste negalėjo įvardinti nė vienos sveikos pirties.

"Mieste populiariausios vadinamosios saunos - karštos, sausos pirtys be garo, kuriose negali vanotis. Šių pirčių išradėjai suomiai jau seniai pripažino, jog sauna nėra sveika pirtis. Patys suomiai seniau kaitindavosi garinėse pirtyse, o saunos atsirado taikantis prie šiuolaikiško greito miesto gyvenimo tempo. Jas galime įsirengti ir bute, įjungi mygtuką ir kaitiniesi.

Sveikos, drėgnos pirties, kurioje galima vanotis, Klaipėdoje iš karto negalėčiau įvardinti. Apskritai gerų lietuviškų pirčių ir visame Vakarų Lietuvos regione nėra daug. Tai skamba paradoksaliai, nes rajone, atrodo, yra gana daug kaimo turizmo sodybų su pirtimis, tačiau tos pirtys - taip pat dažniausiai sausos saunos, naudojamos kaip priedas prie baliaus. Žmonės eina į jas išgėrę alkoholio. Tokios pirties pirtimi nelaikau. Pirtis - tai sveikatos šaltinis, joje griežtai negali būti alkoholio, tik arbatžolių arbatos", - aiškino D. Rimdeika.

Sunaikinta tradicija?

Pirtininko pastebėjimu, klaipėdiečiai, deja, dažniausiai pirtį suvokia kaip priedą prie kokios nors šventės.

"Tai galbūt iš dalies galima paaiškinti tuo, jog Vakarų Lietuvoje buvo nutrūkusi pirties tradicija. Tuomet, kai kraštas dar priklausė Rytų Prūsijai, pirtys buvo naikinamos, kad žmonės sekmadienį eitų į bažnyčią, o ne į pirtį. Mūsų krašte, skirtingai nei Aukštaitijoje, praktiškai visai neliko senųjų dūminių pirčių. Ir dabar, kai Klaipėdoje organizuojame Lietuvos pirties akademijos seminarus, kuriuose supažindiname su pirties tradicijomis, surinkti žmones labai sudėtinga. Vilniuje ir Kaune vietas į šiuos seminarus žmonės išgraibsto per keletą dienų", - pažymėjo Pirties akademijos dėstytojas.

D. Rimdeikos žodžius patvirtino ir VšĮ "Lietuviškos pirties akademija" direktorius Rimas Kavaliauskas.

Daugiau skaitykite rytdienos dienraštyje „Vakarų ekspresas“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder