Asmeniniame feisbuko profilyje I. Ugintė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame ragina žmones šiuo laikotarpiu neieškoti maisto prekybos centruose, o nuleisti akis sau po kojomis, į žemę, kuri dovanoja nuostabius augalus, padedančius sustiprinti organizmą. "Reikia tik išmokti augalus pažinti, rinkti ir valgyti", - kvietė I. Ugintė.
Dilgėlės geriau už špinatus
"Miškuose, pievose, laukuose ir mūsų kieme, darže yra daugybė maisto. Mums įkalta į galvą, kad turime sodinti sukultūrintus špinatus, tačiau šalia augančias dilgėles, žliūges, balandas ar garšvas išrauti su šaknimis. Kaip anksčiau žmonės išgyveno be špinatų? Jie valgė šias žoleles. Iš dilgėlės galima pasigaminti puikių užtepėlių, salotų, sriubų, nuostabių kokteilių. Dilgėlės ypač dera su garšvomis. Ir dilgėlės, ir garšvos labai gerai valo kraują.
Nepatingėkite prisiskinti garšvų daugiau, susidžiovinti, o džiovintas sumalti į miltukus.
Garšvos milteliai labai gražiai nudažo padažus, jais galima papildyti žaliuosius kokteilius, dėti į maistą kaip vertingą prieskonį. Garšva atstoja visus pirktinius salierus ir petražoles. Pažymėtina, kad naudingiausios garšvos yra būtent dabar. Jauni, ką tik išdygę jų lapeliai turi daugiausiai energijos, gyvybinių galių. Vasarą garšvas taip pat galima naudoti kaip maistą, tačiau jos jau neturės tokio stipraus detoksikuojančio poveikio kaip dabar", - akcentavo žolininkė.
I. Ugintė pastebėjo, jog pirmą kartą paragavus dilgėlių ar garšvų, jų skonis gali nepatikti. "Skonio receptoriai turi priprasti prie kitokio skonio, prie natūralumo. Juk ir kūdikis, pirmą kartą paragavęs morkos ar bulvės, dažniausiai ją išspjauna, tačiau greitai pripranta", - palygino specialistė.
Pavasario saulutės valo kepenis ir plaučius
Dar vienas ypač vertingas pavasarinis augalas yra kiaulpienė. "Kiaulpienės vertingos tuo, jog pasižymi kepenis valančiu poveikiu, taigi ji padeda išvalyti organizmą nuo sunkiųjų metalų. Kiaulpienė yra valgoma visa. Stipriausią poveikį organizmui turi jauni šio augalo lapeliai ir šaknys. Kiaulpienių lapelius galima suplakti į kokteilį, maišyti su garšvomis ir dilgėlėmis gaminant salotas, užtepėles.
NAUDINGA. Kiaulpienės, dilgėlės, garšvos, pušų ūgliai - natūralūs organizmo stiprintojai, kurių galios stipriausios pavasarį.
Pažymėtina, kad kiaulpienės auga ne visur. Jos išnyksta trąšomis purškiamose ir nustekentose pievose. Užsienyje daug kur kiaulpienės jau neauga, jas sėja. Šiuo metu dar žydi ir šalpusniai. Šalpusnių arbata ypač gerai valo bronchus ir plaučius. Tad nepatingėkite jų pasiskinti daugiau", - ragino I. Ugintė.
Miško gėrybės
Vertingų augalų šiuo metu galima pasiskinti ir miške. "Organizmą stiprinančiomis savybėmis pasižymi meškiniai česnakai. Tik nesupainiokite jų su pakalnutėmis, kurių lapai nuodingi. Atskirti nėra sunku, nes meškiniai česnakai iš tiesų kvepia česnaku. Miške jau atsiranda ir kiškio kopūstų, tuoj pasirodys asiūkliai. Jie taip pat yra valgomi ir detoksikuoja organizmą.
Dar ne vėlu pasigaminti chlorofilo, kuris padeda padaryti nekenksmingas net radioaktyvias medžiagas.
Reikia pasikarpyti jaunų pušų spygliukų, ūgliukų, sumalti juos, sumaišyti su medumi ir vartoti kiekvieną dieną. Jeigu pasigaminti chlorofilo per sudėtinga, tada verta pasiskinti bent jau pušų spygliukų ir gerti jų arbatą.
Tinka vartoti ir kitų spygliuočių: eglių, kėnių, kadagių spygliukus, tačiau pušys - pačios stipriausios", - tvirtino I. Ugintė.
Augalų žinovė aiškino, kad jaunas augalas ir pumpurai turi galių atnaujinti žmogaus organizmo ląsteles. Tad verta pasiskinti ir vaismedžių, vaiskrūmių pumpurų, jų pasidžiovinti ir dėti į arbatas. "Tik negalima augalų drastiškai niokoti. Prieš skinant būtina paprašyti ir atsiprašyti augalo", - pažymėjo žolininkė.
Gintaro vanduo
Pajūrio gyventojams, kurie dažniausiai turi prisirinkę gintarų, I. Ugintė priminė, kad jų nereikia laikyti stalčiuose, o pasigaminti gintaro vandens. "Nešlifuoto gintaro gabaliukus galima užpilti vandeniu, palaikyti per naktį ir gerti gintaro savybių prisotintą vandenį. Priminsiu, kad gintaro rūgštis skaistina, gražina odą", - sakė I. Ugintė.
Badavimas - protui ir emocijoms nuraminti
Sveikos gyvensenos ir mitybos žinovė akcentavo ir tai, kad karantino metu turėtume valgyti mažiau. "Suprantama, kad šiuo metu mes priversti gyventi sėsliau, tačiau turėkime valios maitintis saikingai. Maisto produktų pertelius ne tik apsunkina skrandį, bet nuodija visą organizmą. Medžiagų apykaitą aktyvina šiltas vanduo. Jo reikia gerti po truputį visą dieną. Pagreitėjus medžiagų apykaitai, toksinai išsivalo", - patarė I. Ugintė ir pridūrė, kad žmonės susirastų sau kuo daugiau veiklos.
"Prie šaldytuvo mus dažniausiai šokdina protas. Jį nuraminti labai padeda badavimas.
Badavimas svarbus tuo, jog išvalo ne tik fizinį, bet ir emocinį žmogaus kūną. Badaujant dažniausiai sukyla tos emocijos, kurias mes esame linkę užvalgyti. Tik jas atpažinę ir pripažinę kaip savo esybės dalį, nurimsime.
Badavimo jokiu būdu negalima praktikuoti drastiškai. Iš pradžių organizmą reikėtų pripratinti prie vienos iškrovos dienos per savaitę. Tai yra nieko nevalgyti, tik gerti šiltą vandenį vieną parą. Tik po kurio laiko, kai organizmas jau pripras prie iškrovos dienos, galima pabandyti nieko nevalgyti 3 dienas, o dar po kurio laiko - 7 dienas", - sakė I. Ugintė.
Receptai
Žaliasis kokteilis
Keli žiedeliai šalpusnių, kiaulpienių,
keli lapeliai garšvų ir kiaulpienių,
2 datulės,
2 džiovintos slyvos,
1 obuolys,
150 ml šilto vandens.
Viską gerai suplakti kokteilinėje. Skanu ir naudinga.
Salotos
Sauja garšvų ir kiaulpienių lapelių,
dvi puselės džiovintų pomidorų, mirkytų aliejuje (pasmulkiname jas),
20 g mėlynojo svogūno,
2 valgomieji šaukstai virtų arba konservuotų avinžirnių.
Viską apiberti čiobreliais, pabarstyti druska, apipilti žaliosios citrinos sultimis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą