Įpusėjus pavasariui žmones vis dažniau vargina varvanti nosis, ašarojančios akys ir stiprus kosulys - kai kurie jų virsta namų įkaitais, kadangi žengti į gatvę neįmanoma dėl itin sunkių alergijos žiedadulkėms simptomų. Medikų teigimu, dėl alergijos kasmet kenčia vis daugiau žmonių, jos simptomai darosi sunkesni ir ateityje tik stiprės.
Europos alergologijos akademija gegužės mėnesį paskelbė Slogos ir imunoterapijos mėnesiu. Anot specialistų, ypač susirūpinti turėtų miestiečiai, nes jų organizmai yra imlesni alergenams.
"Mieste gyvenantys žmonėsi dėl didesnio neigiamo oro taršos poveikio yra dar imlesni alergenams, tad jiems reikėtų ypač pasisaugoti: karštą vėjuotą dieną nuo žydinčių medžių pakilusios žiedadulkės sukelia slogą, užtinsta akys, iš nosies ima bėgti sekretas. Į lauką alergiškiems žmonėms patariama išeiti tik po lietaus, kai žiedadulkės nuplaunamos - taip sumažėja jų sukeliama reakcija", - teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė docentė Audra Blažienė.
Ji perspėja, kad žydėjimo sezonas jau prasidėjęs, tad alergiški žmonės turėtų imtis atsargumo priemonių. Anot jos, alerginės ligos gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai į alergologus kreipiasi darbingo amžiaus pacientai.
Gali būti daug alergenų
Pasak specialistės, alergija formuojasi konkrečiam augalui, jo žiedadulkėms, tad dažnai nutinka taip, kad ligos simptomus sukelia keli skirtingi alergenai. Balandžio mėnesį žydi alksniai, stiprus alergenas beržas žydi balandį-gegužę, birželį-liepą pražysta pievos, o vasaros pabaigoje - piktžolės. Anot doc. dr. A. Blažienės, visą pavasarį-vasarą kamuojančios alergijos šiandien jau galima išvengti - mokslo pažanga ligą leidžia ne tik greitai ir tiksliai diagnozuoti, bet ir išgydyti.
"Alergija gali būti gydoma dviem metodais: pirmasis, labiausiai paplitęs ir greitas, - gydymasis vaistais. Įvairios tabletės ir purškalai tik sumažina alergenų poveikį bei palengvina simptomus (čiaudulį, nosies varvėjimą), tačiau ligos negydo. Antrasis būdas - imunoterapija - ne tik sumažina neigiamą alergenų poveikį, bet ir gali visiškai išgydyti alergiją", - sako doc. dr. A. Blažienė ir pastebi, kad, nors dažnai simptomai pasireiškia tik tam tikru metų laiku, norint išvengti nepatogumų ir blogos savijautos, reikėtų nedelsiant imtis veiksmų.
"Negydoma šienligė ilgainiui gali peraugti į bronchų astmą - pacientą kasmet kankina vis sunkesni ligos simptomai. Pajutus pirmus simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus ir užkirsti kelią ligos vystymuisi, o kartu ir panaikinti jos keliamą diskomfortą", - ragina doc. dr. A. Blažienė.
Daugiau serga astma
Gegužės 5-ąją buvo minima Pasaulinė astmos diena. Pažymima, kad pasaulyje sergančiųjų astma skaičius yra ženkliai išaugęs, tad siekiama suteikti daugiau informacijos apie šios ligos prevenciją ir gydymą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu nuo astmos kenčia apie 235 mln. žmonių.
Astmą sukelia plaučių uždegimas ir kvėpavimo takų blokavimas. Plačiai paplitę rizikos veiksniai yra gyvenamosios aplinkos alergenai - namų dulkės, patalynės erkutės, kilimai ir minkšti baldai, gyvūnų pleiskanos. Kiti alergenai - žiedadulkės, pelėsis, tabako dūmai ir chemikalai darbo vietoje.
Išprovokuoti astmos priepuolį gali buvimas šaltame ore, emocinis susijaudinimas: pyktis arba baimė, sunkus fizinis krūvis. Kenčiantieji astmos priepuolius gali jausti dusulį, spaudimą, kosulį ir švilpiantį kvėpavimo garsą. Kvėpavimo takai tampa jautrūs, nes įsitempia kvėpavimo takų raumenys ir sumažėja oro kiekis, patenkantis į plaučius. Tai lemia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatą.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais buvo nustatyta, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vitamino C, vitamino E, magnio, seleno, omega-3 riebalų rūgščių ir beta karotino, mažiau kenčia nuo astmos. Taip pat nurodoma, kad vaikai, kurių maisto racionas papildytas Viduržemio jūros produktais, obuoliais, vynuogėmis, riešutais ir pomidorais, rečiau suserga astma.
Manoma, kad tam tikri maisto produktai taip pat gali sukelti astmą. Dažnai pasitaiko maisto priedų netoleravimas - tai maistas, kuriame yra benzoatų, galatų ir sulfitų, dažiklių, alaus ar vyno.
Astmos negalima išgydyti, tačiau tinkama diagnostika, gydymas ir pacientų mokymas gali padidinti astmos kontrolę ir valdymą.
Taiko imunoterapiją
Imunoterapija nėra naujas gydymo būdas, jį medikai taiko jau beveik šimtą metų, tad yra sukaupta nemažai teorinės bei praktinės patirties. Pacientui nedideliais kiekiais skiriama alergeno, tai yra mažos dalelės to elemento, kuriam jaučiama alergija. Pavyzdžiui, jei pacientas yra alergiškas beržų žiedadulkėms, imunitetą jam įgyti padės nedideli kiekiai šių žiedadulkių, turint keletą skirtingų alergijų - jų sukėlėjų mišinys.
Šie alergenai gali būti įsisavinami dvejopai - laikomi po liežuviu arba suleidžiami injekcija. Palaipsniui didinant alergenų kiekį, pasiekiama toleravimo riba - organizmas prie jų pripranta ir prasidėjęs žydėjimas nebesukelia jokių ligos simptomų. Labai svarbu gydymo procesą taikyti 3-5 metus: 80 procentų atvejų toks gydymo būdas yra sėkmingas ir simptomai nebesikartoja. Esant sunkesnei eigai, liga nėra išgydoma, tačiau simptomai ženkliai palengvėja.
Gydymą, anot doc. dr. A. Blažienės, reikia pradėti kuo anksčiau - iki alergiją keliančių augalų žydėjimo pradžios, geriausia - dar rudenį, kad pavasarį organizmas jau turėtų susiformavęs atsparumą žiedadulkėms.
Svarbi mityba
Pabrėžiama, kad mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis, naudinga ir reguliari mankšta, mat didelis antsvoris ir nutukimas gali lemti sunkesnę astmos formą. Suaugusiesiems patartina vengti alkoholio ir mesti rūkyti.
Visuomenės sveikatos specialistai sergantiems astma pataria vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra antiuždegiminių ir kvėpavimo takų gleivių retinimo savybių (svogūnai, česnakai, garstyčios), produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgščių (lašišos, tunai ir sardinės) bei augalinės kilmės produktus (linų sėmenys, kanapių sėklos).
Taip pat rekomenduojama į maisto racioną įtraukti morkas, brokolius, moliūgus, nes šiose daržovėse yra didelis beta karotino kiekis (o tai organizmui labai svarbi medžiaga), ankštines daržoves, nesmulkintus grūdus, žuvį, mėsą, riešutus ir duoną, kurie yra B grupės vitamino šaltinis, sėlenas, kruopas, žirnius, petražoles, krapus, rūgštynes, špinatus, nes tai - magnio šaltinis. Žalios lapinės daržovės, kukurūzų gemalai, saulėgrąžų sėklos, figos, obuoliai, avokadai, melionai, mėlynės, persikai - vitamino C šaltinis.
"Padeda ir ozono terapija"
Albertas ALBERTJANAS, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, ozono terapeutas
Alergijos ir astmos gydymui labai tinka ir ozono terapija. Ozonas turi bronchus plečiančių savybių - jis atpalaiduoja bronchus, kas yra svarbu sergantiems astma ir lėtiniu obstrukciniu bronchitu. Sergančiųjų bronchine astma organizmą veikia įvairūs alergenai, ypač kai yra augalų žydėjimas, o ozonas turi priešalerginį poveikį. Ozono terapija veikia ne dienomis ar valandomis, o mėnesiais. Tad jei žmogus pereina ozono terapijos kursą dar prieš prasidedant augalų žydėjimui, jam daug lengviau, nebūna paūmėjimų arba jie būna nežymūs, reikia mažiau hormoninių ar kitų medikamentų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą