Patalpų oras gali būti net 6–8 kartus labiau užterštas nei lauko

Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad 25 proc. medžiagų, rastų patalpų ore, yra kenksmingos sveikatai, todėl patalpų oro kokybė yra svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko.

Anot SAM, praėjusio dešimtmečio pradžioje pradėtas vartoti terminas „nesveiko pastato sindromas“. Ši sąvoka apibrėžia medicininę-ekologinę problemą, siejamą su įvairios paskirties patalpų neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai, kuomet pastatuose esantys žmonės pastebi stiprius sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, tačiau jokios konkrečios ligos nenustatomos.

Ilgą laiką buvo manyta, kad „nesveiko pastato sindromui“ būdingi požymiai atsiranda tik biuruose, tačiau šiuo metu įrodyta, kad sindromas vystosi ir naujos statybos ar neseniai renovuotose gyvenamuosiuose namuose.

„Nesveiko pastato sindromui“ būdingi tokie simptomai: sudirgintos, sausos ir ašarojančios akys; sudirgusi, sloguojanti arba užsikimšusi nosis; burnos arba gerklės skausmas; odos sausumas, pleiskanojimas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas; galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas, irzlumas, padidintas nuovargis ir prasta koncentracija.

Anot ministerijos, „nesveiko pastato sindromo“ simptomai išsivysto žmonėms pabuvus tam tikrose patalpose, o išėjus iš jų, simptomai palengvėja ar visiškai pranyksta.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų. Nepaisant daugybės tyrimų, mažai „nesveiko pastato sindromo“ priežasčių yra įrodyta moksliškai. Skirtingi ekspertai pateikia skirtingas teorijas: vieni jų sako, kad pagrindinė sindromo priežastis yra cheminės medžiagos, kiti išskiria fizikinius faktorius, o tretieji teigia, kad „nesveiko pastato sindromą“ sukelia biologiniai teršalai.

Siekiant išvengti „nesveiko pastato sindromo“ būtina:

• užtikrinti tinkamą patalpų ventiliaciją, nuolatos ir tinkamai vėdinti patalpas. Rekomenduojama kiek galima mažiau naudotis kondicionieriais ir kuo dažniau – natūraliu vėdinimu;

• atidžiai rinktis statybines, būsto apdailos medžiagas;

• patalpų apdailai naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų;

• perkant naujus baldus, kilimus, kilimines dangas pasidomėti apie gamybai naudotas medžiagas;

• patalpų priežiūrai naudojamus preparatus (cheminius valiklius, oro gaiviklius) naudoti tik pagal poreikį ir riboti jų naudojimo dažnumą;

• riboti buvimo laiką patalpoje, kurioje sumontuota daug elektronikos ir elektrinių įrenginių;

• dauginimo ir spausdinimo aparatus montuoti patalpoje, kurioje nėra pastovių darbo vietų.