Pasiutligė vis dar neišgydoma

Pasiutligė vis dar neišgydoma

Rugsėjo 28-ąją pasaulyje minima Pasaulinė kovos su pasiutlige diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 1964-2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių, pastarąjį kartą prieš devynerius metus nuo šios ligos mirė 42 metų vyras, kuriam keliaujant po Indiją įkando šuo.

Nors nuo pasiutligės dauguma gyventojų skiepija savo augintinius, nuo 2006 m. nuo šios ligos vakcinuojami laukiniai gyvūnai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos RAZMUVIENĖS teigimu, ši liga Lietuvai vis dar aktuali, nes ji - neišgydoma, o apkandžiotų žmonių mūsų šalyje kasmet registruojama po kelis tūkstančius.

- Kaip užsikrečiama pasiutlige?

- Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.

Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2015 m. sveiki šunys apkandžiojo 2922 asmenis, nežinomi - 1413. Nuo laukinių gyvūnų pernai nukentėjo 5 asmenys. Medikų pagalbos kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, daugiau nei pusė jų buvo paskiepyti nuo pasiutligės.

Iki šiol pasaulyje nėra sukurta veiksmingo pasiutligės gydymo. Užsikrėtus pasiutlige, vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas - vakcinos reikia net penkių dozių.

- Ar tas 2007 m. nuo pasiutligės miręs žmogus nebuvo paskiepytas?

- Jam kažkas lyg ir buvo suleista Indijoje, tačiau grįžęs į Lietuvą jis niekam nepasakė, kad buvo apkandžiotas šuns, o po mėnesio atsidūrė ligoninėje ir mirė.

- Koks tikslas skiepytis, jei virusas jau pakliuvo į organizmą?

- Pasiutligės virusas neplinta krauju - jis plinta nervų kamienais. Inkubacinis periodas - laikas, per kurį virusas sukels ligą, - trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Kuo anksčiau nukentėjęs žmogus pradedamas skiepyti, tuo daugiau vilties, kad pavyks užbėgti ligai ir mirčiai už akių. Jei patekus pasiutligės virusui nesiimama jokių priemonių, žmogus susirgs ir mirs.

- Tai galbūt galima ištirti žmogaus kraują ir nustatyti, ar yra jame pasiutligės virusas?

- Deja, niekur pasaulyje to dar neįmanoma padaryti. Tyrimai gali parodyti, pavyzdžiui, kad yra virusas, tačiau nežinia koks. Pasiutligės sukėlėjo identifikuoti neįmanoma. Todėl, jei tik įmanoma, rekomenduojama stebėti gyvūnus, kurie apkandžioja žmones. Vienintelis „daiktinis įrodymas“, kad skiepijimą reikia tęsti arba jį nutraukti, - gyvūnas. Jeigu praėjus 10 ar, kaip veterinarai rekomenduoja, 15 dienų po įkandimo jis lieka gyvas, nepasikeičia jo elgsena, skiepijimą galima nutraukti.

- Nuo ko miršta pasiutlige užsikrėtęs žmogus?

- Pasiutligės virusas laikui bėgant pažeidžia nugaros ir galvos smegenis. Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų. Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi. Žmogus miršta iš esmės nuo to, kad suardomi galvos ir nugaros smegenys, kurios atsakingos už gyvybiškai būtinų organizmo centrų funkcionavimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder