Paprastas stebuklas: gydančios piktžolės

Paprastas stebuklas: gydančios piktžolės

Mes jas vadiname piktomis žolėmis ir naikiname, o jos auga tam, kad ateitų mums į pagalbą, kai esame nukamuoti pavasarinio nuovargio, nusilpę ir linkę sirgti...

Šalpusnis

Dar Antikos gydytojai žinojo, kad ankstyvaisiais šalpusniais galima išgydyti kosulį ir plaučių ligas. Ir iki šiol žmonės, nenutolę nuo gamtos, jais gydosi bronchitą, gerklų uždegimą, ginasi nuo bronchinės astmos ar pleurito. Kaip tik šiuo metų laiku, pavasarį, kai dažną ima kamuoti astma ar lėtinis bronchitas, verta gerti šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su šiltu pienu: tai palengvins kvėpavimą ir atsikosėjimą. Kamuojant dusuliui, įkvėpkite šalpusnių garų. Šaukštą lapų bei žiedų užplikykite vandeniu, užsidenkite galvą rankšluosčiu ir kvėpuokite garais. Procedūrą kartokite kelis kartus per dieną.

Mūsų seneliai šviežių sulčių lašindavo į skaudamą ausį, įtraukdavo į šnerves sirgdami sloga, nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrės dėdavo ant skaudamų sąnarių. Šalpusnių nuoviru plaudavo tinstančias kojas. Jie taip pat žinodavo: jei slenka arba labai riebaluojasi plaukai, kartą per savaitę galvą reikia išplauti dilgėlių ir šalpusnio lapų mišinio nuoviru.

SRIUBAI. Šalpusnis žydi balandžio-gegužės mėnesiais geltonais žiedais, primenančiais kiaulpienės žiedus, tik mažesniais. Sveikus lapus ir žiedus galite dėti į salotas bei sriubas. Džiovinimui lapus pjaukite birželį.

Kiaulpienė:

Lietuvoje privačių sklypų savininkai kiaulpienes keikia ir naikina purkšdami chemikalais, mat jos esą gadina vaizdą, o štai prancūzai jas augina specialiai, ištisomis plantacijomis, ir vartoja salotoms, uogienėms, vynui, marinatams... Naudingos mūsų sveikatai yra ir kiaulpienės šaknys, ir lapai, ir žiedai.

Kiaulpienės senovėje buvo laikomos kone gyvybės eliksyru. Turtingos kalio, natrio, mangano, aliuminio, geležies, vario, kalcio, vitaminų A, B, E ir C, jos gelbsti mus nuo skausmo, uždegimų, apramina nervus, šalina iš organizmo toksinus, saugo kraują nuo blogojo cholesterolio, didina jame hemoglobino kiekį etc. Avicena kiaulpienių sultimis gydydavo kepenų ir širdies ligas, o mūsų protėviai jas gerdavo nuo kirmėlių, pablogėjusio regėjimo, silpnumo...

Balanda

Lietuvoje auganti baltoji balanda - viena iš labiausiai paplitusių piktžolių, kurių jaunos šakelės bei lapai tinka ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Pagal skonį ji primena špinatus ir turi gydomųjų savybių - gerina virškinimą, detoksikuoja žarnyną, lengvina atsikosėjimą, stiprina organizmą. Actekai baltosios balandos lapų dėdavo į maistą. Meksikiečių virtuvės specialistai ją žino ir vertina iki šiol.

Vaistams iškart po žydėjimo pjaunamos šviežios arba sudžiūvusios balandos viršūnėlės ir žolė.

Šiuo, kaip ir kitais, augalais nepiktnaudžiaukite, gydymo tikslais vartokite tik su gydytojo rekomendacijomis.

VIETOJ ŠPINATŲ. Jauni balandos lapai ir viršūnėlės primena špinatus. Juos galima valgyti žalius arba virti. Sutrintais lapais gydomos nuospaudos.

Amalas

Amalas irgi yra parazituojantis augalas, tačiau apsigyvena medžiuose. Jis dar vadinamas laumės šluota ir raganos lizdu, mat turi rutulio formą. Įsimeta į medžius - tuopas, ąžuolus, obelis, kėnius, liepas, gluosnius... Senovėje žmonės tikėjo, kad šis augalas stebuklingas: ir į tokį medį niekada netrenksiąs žaibas. Keltų šventikai prieš Kristų amalą vadino vaistu nuo visų ligų. Mūsų protėviai dažniausiai vartojo širdies veiklos nervinio pobūdžio sutrikimams gydyti: užpilais, ekstraktais, tinktūromis, šviežiomis sultimis. Dabar amalo preparatai vartojami nuo aterosklerozės, hipertonijos, skrandžio gleivinės uždegimo, bronchų astmos, inkstų ir nervų ligų, neuralgijos, naktinio šlapimo nelaikymo, hemorojaus, kvėpavimo takų ligų. Kai kurie tyrimai rodo, kad šio augalo ekstraktas naikina vėžio pažeistas ląsteles.

Lietuvoje, dažniau pietinėje dalyje, auga viena rūšis - paprastasis amalas (Viscum album). Turi gydomųjų galių spalio-gruodžio mėnesiais bei kovą ir balandį. Jei kovą dėl šalčių pavasaris vėluoja, amalas gydomąją galią įgauna tik balandį. Tačiau rinkti ir prekiauti amalu galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą.

NUO SKAUSMO. Daržinė žliūgė tinka salotoms, sriuboms, tyrėms. Virta dedama ant skaudamų vietų: sergant radikulitu, reumatizmu, pasitempus raiščius. Sultys geriamos gydant avitaminozę.

Prieš vartodami amalo preparatus pasitarkite su gydytoju.

10 PATARIMŲ, kaip rinkti ir laikyti žoleles

1. Atminkite, kad kai kurie augalai yra saugomi ir juos draudžiama rinkti, nes jų ištekliai gamtoje maži. Tarp jų - kalninė arnika, skėtinė širdažolė, melsvasis gencijonas, paprastasis amalas ir kt., taip pat daugiau kaip 30 rūšių vaistažolių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
2. Drąsiai rinkite šiuos augalus: paprastąją kraujažolę, dirvinį asiūklį, paprastąją žemuogę, paprastąją avietę, paprastąją kiaulpienę, didžiąją dilgėlę ir kt. Jų populiacija gamtoje nenukenčia.
3. Augalą pjaukite per du pirštus nuo žemės. Neraukite su šaknimis!
4. Rinkite tik tuos augalus, kurių išvaizdą bei paskirtį gerai žinote, ir tik neužterštose, atokiose nuo gatvių ir pramonės įmonių vietose.
5. Vaistažolės renkamos saulėtą dieną.
6. Žoleles geriau vartoti šviežias nei džiovintas.
7. Žiemai vaistinguosius augalus džiovinkite neplautus paskleidę ant staltiesės vėdinamoje, pavėsingoje vietoje.
8. Laikyti vaistažolėms tinka kartoninės dėžutės, popieriniai maišeliai ir tamsūs stiklainiai. Plastikinės, skardinės dėžutės ir polietileno maišeliai vaistažolėms laikyti netinka.
9. Medžių pumpurai skinami anksti pavasarį, nuo brinkimo pradžios iki skleidimosi. Miškų kirtavietėse pumpurus galima skinti nuo visų nupjautų medžių šakų, o kitose vietose - tik nuo žemutinių šakų.
10. Pumpurai džiovinami vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Nepatariama džiovinti džiovykloje, ypač pušų pumpurų.

PERLAI. Tarp amalo lapų slepiasi baltos kaip perlai uogos, jas sutraiškius nutįsta ilgi lipnaus skysčio siūlai.

7 ŽOLĖS, kurios tinka salotoms

1. Pienė
2. Dilgėlė
3. Rūgštynė
4. Agurklė
5. Garšva
6. Žliūgė
7. Balanda
Šias gamtos dovanas sumaišykite (maždaug po saują), užpilkite arba rūgpieniu (grietine, majonezu), arba aliejumi su citrinos sultimis, paskaninkite druska bei pipirais. Galite pridėti ir svogūnų laiškų, krapų. Gardu valgyti su virtais kiaušiniais. Skanaus!

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder