Sveikatos apsaugos ministerijai įdiegus pasitikėjimo telefoną, gauta jau apie 150 pranešimų apie galimus korupcijos ir sukčiavimo atvejus įvairiose gydymo įstaigose.
„Šokiruojantis atvejis nutiko garbaus amžiaus ligonei labai galingoje valstybinio sektoriaus ligoninėje, - sakė V.P.Andriukaitis, neatskleisdamas jos pavadinimo. - Moteris paguldoma operuoti, jai pateikiama pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutartis, nurodoma sąskaita, į kurią reikia sumokėti 5530 litų neva už instrumentus. Po operacijos ją vėl aplanko operavęs chirurgas ir paragina susimokėti, sąskaitos numeris atsiunčiamas SMS žinute. Pinigus pervedusi moteris suabejojo, ar iš tiesų privalėjo mokėti“.
Pasak ministro, minėta operacija yra valstybės laiduojama nemokama pagalba, kompensuojama ligonių kasų. Tačiau įstatyme yra keista norma: jei ligonis, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai jų kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jis apmoka pats Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
„Tos tvarkos jau 20 metų ministerija nėra patvirtinusi, todėl minėta įstatymo norma yra tarsi priedanga piktnaudžiavimams. Bet ir to negana - pacientės pinigai nukeliavo ne į ligoninės, o tai būtų logiška, bet kažkodėl į privačios UAB sąskaitą“, - akcentavo V.P.Andriukaitis.
Sveikatos apsaugos ministerija domėjosi, ar UAB yra sudariusi sutartį su ligonine. Pasirodo, ne. Tačiau tos UAB direktorius yra pacientę operavęs gydytojas.
„Ar šis atvejis išimtinis, gal esama ir daugiau panašių, prašėme išsiaiškinti VMI. Tyrimas dar nebaigtas, bet jau turime informacijos, kad tai sisteminiai dalykai, ne išimtys“, - piktinosi ministras. Jis neatmetė galimybės, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų bus kreiptasi ir į teisėsaugą.
Pasitikėjimo telefonu skambina ne tik mulkinami pacientai. Prabyla ir inžinieriai, kurie prižiūri gydymo įstaigose esančią medicinos techniką.
„Ir jiems skaudu, kai dideli pinigai neteisėtai plaukia į UAB savininkų rankas. Pavyzdžiui, nuperkamas magnetinio rezonanso aparatas, detalės. Už viską apmoka ligoninė. Bet yra keletas bendrovių, kurios žino, kad tokias detales galima panaudoti kitos įstaigos aparatui. Tada vieną kartą jau parduota detalė įdedama į kitą aparatą ir už ją dar kartą paimami pinigai. O jos pakeitimas gali kainuoti net ir 50 tūkst. litų“, - sakė ministras.
Ministerijos prašymu VMI pabandė apskaičiuoti šešėlio mastą sveikatos apsaugos sektoriuje ir gavo apie 1,5-2 mlrd. litų. Lietuvos banko atstovo Raimondo Kuodžio skaičiavimais, šešėlis gali siekti net iki 3 mlrd. litų. Valstybės biudžete kitiems metams numatyta sveikatos sektoriui skirti 4,4 mlrd. litų.
„Matome, kokios pinigų sumos sukasi sveikatos sektoriuje. Esant tokiems skaičiams ir mano paminėtiems piktnaudžiavimo faktams, valstybė negali neginti viešojo intereso, - įsitikinęs V.P.Andriukaitis. - Parengti ir šiuo metu derinami kelių įstatymų pakeitimai, kurie, žinoma, daug kam nepatiks, bet papildomus mokėjimus neva už geresnes paslaugas ar priemones mes išguisime. Nes tokios praktikos kaip Lietuvoje daugiau niekur Europoje nėra“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą