Onkologinė pagalba - per klasterius

Onkologijos klasteriai - kas tai? Kokia nauda pacientui?

Onkologijos klasterių idėja atsirado ne taip seniai. 2013 metų pabaigoje prie onkologijos klasterio Kauno kraštui bandomojo projekto prisijungė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, vėliau prie klasterio Vilniaus kraštui - Vilniaus universiteto Onkologijos institutas.

Vakarų Lietuvos regiono onkologijos klasterio formavimas patikėtas multiprofilinei, vienintelei Vakarų Lietuvoje aukščiausios kokybės onkologines paslaugas teikiančiai Klaipėdos universitetinei ligoninei.

Tad šiandien yra trys dideli onkologijos klasteriai, kurie apima visą Lietuvos teritoriją. Klasterio formavimo pagrindinė idėja yra priartinti specializuotą pagalbą prie paciento regionuose - atrinkti tuos pacientus, kuriems reikalinga neatidėliotina onkologinė pagalba.

Mūsų ligoninės specialistai - onkologai chemoterapeutai, pilvo chirurgai, krūtų chirurgai, onkologinės specializacijos akušeriai ginekologai, dermatoonkologai, urologai iš anksto nustatytu laiku vyks į regioninių ligoninių konsultacines poliklinikas ir konsultuos pacientus, kuriems reikalinga šių gydytojų specialistų pagalba.

Ten pat, esant reikalui, bus atliekami tyrimai ir suteikiamas "žalias" koridorius tolesniam sudėtingesniam paciento ištyrimui ar gydymui Universitetinėje ligoninėje.

Kokia nauda pacientui? Labai didelė. Pacientui nereiks vykti į Klaipėdos ar kitą universitetinę ligoninę, nereiks laukti daugiau kaip 3-4 savaites registracijos talono pas specialistą, nereiks laukti eilės atlikti brangius tyrimus.

Kaip to bus galima pasiekti? Vakarų Lietuvos regioninės ligoninės praktiškai visos turi kompiuterinius tomografus, tad sonoskopijas, radiologinius ir kitus tyrimus bus galima atlikti vietoje. Toliau, pasitelkiant telemedicinos priemones, dėl visų radiologinių tyrimų bus galima gauti Universitetinės ligoninės radiologijos specialistų konsultacijas. Todėl sutrumpės eilės centrinėse ligoninėse brangiems radiologiniams tyrimams atlikti, bus efektyviai panaudojama regioninių ligoninių brangi aparatūra. Konsultantų ar išvykimų skaičius taip pat priklausys nuo konsultacijų poreikio.

Tačiau svarbiausia, kad, įvedus klasterį, žymiai atidžiau bus atrenkami pacientai, kuriems reikalinga tikrai specializuota ir sudėtinga pagalba, konsultacija ar ištyrimas, o gal tik diagnozės patikslinimas ir specialisto konsultacija. Klasterio darbą numatoma pradėti nuo kovo 1 dienos, kai įsigalios sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytas įsakymas.

Kaip bendradarbiausite su regiono ligoninėmis?

Regiono ligoninės išlieka labai svarbi mūsų sveikatos pagalbos organizavimo struktūros dalis. Ten dirba išsilavinę, kompetentingi gydytojai. Jų konsultacijos ir bendradarbiavimas bus labai svarbūs ir tolesniame įstaigų bendravime. Regionų gydytojai padės atrinkti pacientus, kuriems reikalingos konsultacijos, koordinuos, kaip atliekami atvykusių gydytojų onkologų paskirti tyrimai, juos vertins, o esant reikalui pacientus siųs į Klaipėdos universitetinę ligoninę detalesniam ištyrimui ar gydymui.

Regioninės ligoninės ir toliau bus stiprios pagalbininkės teikiant aukščiausio lygio onkologijos paslaugas. Vakarų Lietuvos ligoninių vadovai noriai priima onkologijos klasterio idėją ir yra pasirengę dirbti kartu. Visi suprantame, kad toks glaudus gydymo įstaigų bendradarbiavimas visų pirma yra naudingas mūsų pacientams.

Kuo išsiskiria Klaipėda bendrame sergamumo ir mirštamumo nuo onkologinių ligų registre?

Klaipėdos regiono gyventojų (0-64 metų amžiaus) standartizuotas mirtingumas nuo onkologinių ligų 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai per 5 metus nuo 2007 iki 2011 metų yra gerokai žemesnis nei Lietuvos vidurkis ir lenkia visus kitus regionus, kuriuose mirtingumas aukštesnis už Lietuvos vidurkį 8 ir daugiau procentų.

Skuodo, Kretingos, Mažeikių, Telšių, Plungės, Šilalės, Klaipėdos, Tauragės rajonuose bei Neringos, Palangos miestuose šie rodikliai yra geriausi. Kiek prastesnė situacija yra Šilutės, Kelmės rajonuose ir Pagėgių savivaldybėje.

Siekiant sumažinti mirtingumą nuo onkologinių susirgimų būtent šių savivaldybių gyventojų sveikatai bus skiriamas dar didesnis dėmesys. Panašiu kaip Klaipėdos mirtingumo nuo piktybinių navikų vidurkiu gali pasigirti tik Kauno, Vilniaus, Panevėžio miestai, Vilniaus, Jurbarko, Marijampolės, Anykščių rajonai.

Šie Higienos instituto ir Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, jog stiprus Onkologinės pagalbos centras Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, turintis visas reikalingas technologijas ir specialistus, suteikia Vakarų Lietuvos, ir ne tik, gyventojams naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstą šiuolaikinę onkologinę pagalbą. Konsultuojamų, gydomų, operuojamų pacientų skaičius nuolat auga, o tai padeda tobulėti ir specialistams. Jau trečius metus veikianti multidisciplininė onkologinių ligų gydymo specialistų komanda padeda kruopščiai ir kolegialiai parinkti teisingiausią, mokslu pagrįstą onkologinį gydymą. Visos šios kompleksinės priemonės ir leidžia pasiekti geriausių pacientų išgyvenamumo rezultatų.

Kokios naujovės įdiegtos ligoninėje vėžio gydymo srityje?

Ligoninėje veikia Neuroendokrininių navikų ekspertizės centras, kuris organizuoja šių vis dažniau pasitaikančių navikų ne tik sudėtingą diagnostiką, bet ir gydymą. Pacientai tiriami sudėtingais branduolinės diagnostikos metodais, naudojami brangūs izotopiniai/radioaktyvieji preparatai, atliekami imunologiniai bei biocheminiai tyrimai, patologiniai imunohistocheminiai tyrimai, o vėliau nustatoma diagnozė ir parenkamas kiekvienu atveju galimai skirtingas gydymas. Šis centras susiformavo, kai per kelerius metus mūsų ligoninėje buvo įdiegtos sudėtingos kompleksinės diagnostinės technologijos. Tad Vakarų Lietuvos gyventojai gali būti garantuoti, jog ir reti piktybiniai susirgimai bus tiksliai nustatomi ir gydomi pagal visas pasaulines rekomendacijas

Kokie modernūs vėžio gydymo metodai taikomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?

Ligoninėje taikomi praktiškai visi modernūs vėžio gydymo būdai. Prieš keletą savaičių buvo paskelbta, kad viena iš Lietuvos onkologinių ligoninių pradėjo taikyti revoliucinį, "dar Lietuvoje netaikytą" gydymo metodą, kai kombinuojama sudėtinga operacija ir tuo pačiu metu karščiu paveikti chemoterapiniai vaistai suleidžiami į paciento pilvą. Tačiau mūsų ligoninė jau trejus metus sėkmingai šiuo metodu ir geriausia aparatūra gydo pacientus.

Naujausia spindulinės terapijos technika, sudėtingiausios galvos smegenų navikų operacijos, kepenų ir kasos navikų ar metastazių operacijos, sudėtingiausia chemoterapija į ertmes, arterijas, kepenų arterijas, aukštoje temperatūroje pakaitintų chemoterapinių vaistų skyrimas į pilvo ertmę, kai navikas pažeidžia pilvaplėvę, kepenų neoperabilių navikų embolizacija (užkimšimas kraujagyslių su mikrosferinėmis dalelėmis ar chemopreparatais) ir dar daug kitų technologijų taikymas ligoninėje leidžia gelbėti žmonių gyvybes ar gerokai prailginti jų gyvenimą, kovojant su sunkia liga. Pažiūrėję į geriausių Europos ligoninių, teikiančių onkologinę pagalbą, atliekamų technologijų ir paslaugų sąrašą, galime drąsiai teigti, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė - europinio lygio onkologinių paslaugų paketą turinti ligoninė.

Chemoterapija - kas naujo šioje srityje, kokie pasiekimai?

Šiandieninė chemoterapija jau nėra vien priešvėžinių vaistų skyrimas. Chemoterapija jungiama su taikinių ar biologine terapija, kombinuojama su spinduline terapija, taikoma operacijų metu, kai šildoma iki 41-42 laipsnių karščio ir kt. Nuolatinių infuzijų per porto sistemas pradininkė Lietuvoje - mūsų ligoninė - žengia dar toliau. Jau antri metai taikome pacientams nepertraukiamų priešvėžinių medikamentų skyrimą iki 3 mėnesių tik su trumpais vizitais pas onkologus chemoterapeutus kas 1-2 savaites. Tai gal nieko ypatingo, tačiau pacientas gali būti namuose, neatitrūkti nuo savo kasdieninės veiklos ir kartu labai gerai jaustis.

Šios technologijos yra ne tik saugesnės, bet ir efektyvesnės, todėl ligoninės chirurgų ir onkologų radioterapeutų komanda gali lengviau pritaikyti pacientui tiek chirurginį gydymą, tiek spindulinę terapiją. Šiuolaikinė biologinė terapija taikoma po detalaus naviko molekulinio ištyrimo, kai patvirtinamos mutacijos ar kiti būtini naviko požymiai. Dėl to chemoterapeutai gali individualizuoti gydymą ir parinkti konkrečiam pacientui reikalingą terapiją. Agresyvus chemoterapinis ir biologinis gydymas, kepenų arterijos chemoterapija, kepenų metastazių ar navikų užkimšimas su chemopreparatais, o vėliau kepenų chirurgų operuojami kepenų navikai padėjo išgelbėti, pratęsti gyvenimą ir išgydyti ne vieną mūsų pacientą.

Svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą, nes tuomet pacientas turi gerokai daugiau galimybių pasveikti. Universitetinėje ligoninėje veikia puikiai sustyguota galvos smegenų navikų gydymo komanda, kai tuoj pat po operacijos pacientui pradedama taikyti reabilitacija, tuo pat metu pradedamas ir chemoterapinis bei spindulinis gydymas.

Tokiu būdu pacientas, neišvykdamas iš ligoninės, gauna visą reikalingą pagalbą. Chemoterapinis gydymas vis labiau tampa individualizuotas - skiriamas konkrečiam pacientui.

Mokslo pasiekimai, navikų patologinis, molekulinis ištyrimas, tausojančių ir agresyvių operacinių technologijų naudojimas bei didelė atsakomybė už pacientą - svarbios ir efektyvios onkologinių ligų gydymo priemonės, sutelktos po vienu Universitetinės ligoninės stogu.