Nutukimas kaip liga

Vytautas Valevičius. Algirdo Kubaičio nuotr.

Reikia specialiai pabrėžti ir psichinę asmens su perdėtu svoriu jauseną. Ypač jei tam žmogučiui aštuoneri ar dešimt. Labai nesudėtingai kalbant – ši liga ar ne liga sukelia aibę nepageidaujamų pasekmių sveikatai. Jų būtina išvengti, jei tai mūsų valioje.

Pradėkime nuo statistikos. Kai kurie faktai:

Antsvorio (geltona spalva) ir nutukimo (raudona spalva) tendencijos (procentais) tarp suaugusių vyrų (kairėje) ir moterų (dešinėje).

JAV: Daugiau nei trečdalis suaugusiųjų ir 17 proc. jaunimo JAV yra nutukę, nors situacija išlieka stabili pagal paplitimą 2003-2004 ir 2009-2010 m. (jama.jamanetwork.com duomenys).

2011-2012 m. 8,4 proc. vaikų nuo 2 iki 5 metų amžiaus, 17,7 proc. nuo 6 iki 11 metų amžiaus ir 20,5 proc. nuo 12- iki 19 metų amžiaus buvo nutukę (cdc.gov duomenys).

Anglija: Suaugusiųjų, turinčių normalų kūno masės indeksą (KMI) dalis nuo 1993 iki 2012 metų sumažėjo nuo 41 iki 32,1 proc. vyrų ir nuo 49,5 iki 40,6 proc. moterų. (hscic.gov.uk duomenys).

Prancūzija: 6 500 000 žmonių yra laikomi nutukusiais (14,5 proc. suaugusiųjų populiacijos). Nutukusių žmonių dalis nuo 1997 ir 2009 m. padidėjo nuo 8,5 iki 14,5 proc. (obesite-sante.com duomenys).

Prancūzijoje vaikų nuo 5 iki 12 metų dalis turinčių antsvorį (≥ 97-oji procentilių) nuo 6% 70-ųjų metų pabaigoje padidėjo iki 13 proc. 1996 metais. Nuo 2000 m. stebėjimai rodo vaikų antsvorio paplitimo ir nutukimo stabilizavimą. 2006 m. antsvorio, įskaitant nutukimą, turėjo 18 proc. vaikų nuo 3 iki 17 metų, iš jų 3,5 proc. buvo nutukę. (has-sante.fr duomenys).

Lietuva: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 2010 metais antsvorio turėjo 62 proc. vyrų ir 44 proc. moterų. 20 proc. moterų ir 19 proc. vyrų yra nutukę. Pagal nutukusių gyventojų skaičių Lietuva Europos Sąjungoje užima 5 vietą.

Bendras vaizdas 2013 m. pasaulyje buvo toks:

Šaltinis: http://www.fool.com/investing/general/2013/05/20/the9mostobesecountriesintheworld.aspx

Vienas iš prieinamiausių ir pigiausių būdų nustatyti svorio neatitikimą sveikatos poreikiams yra kūno masės indekso nustatymas. Jį sugalvojo dar 19 amžiuje Belgijos mokslininkas Adolfas Quetelet, todėl įis taip pat žinomas kaip Quetelet indeksas. Norint apskaičiuoti KMI, jums reikia žinoti savo svorį kilogramais ir ūgį centimetrais arba metrais. Optimalus svorio indeksas – nuo 18,5 iki 25. Jei indeksas mažesnis – žmogus per liesas, jei didesnis – turima antsvorio. O štai pati formulė:

Kūno masės indekso formulė

Per ilgą laiką tapo aišku, kad kokia bebūtų graži ir paprasta ši formulė, tačiau ji dažnai blogai apibūdina situaciją. Štai geras sportininkas, turintis daug raumenų, pateks į storulių grupę, bus traktuojamas kaip turintis antsvorio. Ši formulė neatsižvelgia nei į amžių, nei į lytį, todėl dažnai rodo netinkamą rezultatą. Išplitus tokiam skaičiavimui, pasirodė, jog jis netinka kai kurioms nacijoms. Geriausiai skaičiavimo ribotumą demonstruoja smulkių ir stambių kaulų žmonės, kurie paklius į storulių grupę vien dėl savo konstitucijos.

„Taikant šį metodą, nėra vertinamas amžius, lytis ar raumeningesnė konstitucija esant įvairiems ūgiams, dėl to asmuo, turintis daugiau liesųjų audinių, gali būti klaidingai įvertinamas kaip nutukęs“ (Ž. Visockienė ir D. Kalibaitienė. Nutukusių asmenų kūno sandaros analizė: klinikinio tyrimo modeliai ir metodai).

Šį metodą bandoma išgelbėti papildant formulę įvairiais koeficientais ar kitais nariais, bet aišku, kad tai yra labai ribotos galimybės ir gana greitai jo teks atsisakyti, pereinant prie tikslesnių, bet brangesnių metodikų.

Pripažinus nutukimą liga, tenka galvoti bent apie du dalykus: nustatymo metodiką (kas nėra labai paprasta) ir ligos prevenciją. Aišku, kad paskutiniai užduočiai reikia žinoti reiškinio priežastis. Gana banalu būtų teigti, kad pagrindinės nutukimo priežastys yra nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Tiesa, viešoji nuomonė laikosi šios nuostatos. Matau, kad pamirštama gana svarbi priežastis – kūno ydos (pvz., genetiniai nukrypimai ar paveldimos ligos), kurie taip pat sukelia šią ligą.

Apie ligos gydymą turi kalbėti ir rašyti profesionalai, tačiau yra sritis, kuri turi būti aptariama nuolat. Tai sveikatos supratimas. Jis nuolatos kinta, yra paveikiamas mados. Jau pati pirmoji nuostata: sveikas vaikas – rubuilis, valgus ir t. t. – yra ydinga. Dažnai sakoma, kad vaikas savo svorio perteklių „išaugs“. Tačiau taip atsitinka ne visiems, kai kuriems lieka visam gyvenimui, o tai jau ligų pradžia. Ne tik vien fiziologinių, bet ir psichinių.

Patyčios, deja, yra vienas iš vaikų bendravimo būdų. Nesigilinsiu į tai, tačiau suteikti pagrindą išskirtinumui gali ir pernelyg didelis svoris. Būdas sumažinti galimą nesveiką svorio perteklių yra mitybos politika. Jau nuo pat vaiko atsiradimo privalo būti aišku, kad žmogus valgyti turi nustatytu laiku (režimas) ir gana įvairiai, atsižvelgdamas į produktų sudėtį ir kūno poreikius. Pavyzdžiui, valgyti vaisius ir daržoves naudinga jau vien tuo, jog pastarieji patenkina natūralių vitaminų poreikį. Sintetiniai vitaminai, kaip ir tabletės, turi būti vartojami sergant, sveikam tai greičiau kenkia.

Aišku, kad maitinimasis priklauso nuo dviejų šalių: asmens (šeimos) ir aplinkos (maisto prieinamumo). Vaikus ir jų tėvus reikia mokyti apie maistą, jo sudėtį ir naudingumą. Visuomenė per valstybės struktūras turi padėti riboti nenaudingus ar net kenksmingus produktus. Pasaulio vėžio tyrimų fondo tarptautinė sistema identifikuoja tris plačias sritis, apimančias dešimt posričių, kuriose galima imtis politikos veiksmų: maisto aplinka (pvz., maistingumo ženklinimas, ekonominiai metodai, pavyzdžiui, maisto mokesčių arba tikslinių subsidijų, maisto reklamos apribojimas), maisto sistema (pvz., skatinti sveikos gyvensenos įpročius, per sveikatą susijusios ir ne su sveikata susijusios politikos sritys), ir bendravimo elgesys (pvz., sveikatos profilaktiniai vizitai, mityba, konsultavimo skatinimas ir visuomenės informavimo kampanijos). (Žr. http://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(14)61744-X/abstract ).

Atsakomybės už nutukimo problemą turi būti aiškiai suformuluotos: reikia pripažinti, kad asmenys turi prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, o visuomenė turi imtis atsakomybės už veiksnių, kurie platiną šią ligą, ribojimus. Nesveikų produktų pardavimas yra naudingi paskirų grupių ekonominiams interesams, tačiau visos visuomenės požiūriu tai kenksminga. Vadinasi, tik platus ir nuolatinis bendradarbiavimas gali užtikrinti visuomenės tikslų realizavimą.