Konferencijos pagrindinis darbas - patvirtinta naujausia strateginė programa „Sveikata-2020“. Šis dokumentas išdėstytas net keliuose šimtuose lapų, todėl ne kiekvienas įveiks ši biurokratinį kūrinį. Palyginus su senesnėmis programomis, galima pasakyti, jog sveikatos valdymo sistema lėtai, bet po truputį tobulėja, randasi realijų suvokimo bruožai. Pavyzdžiui, programoje sakoma: “Sveikata-2020 pripažįsta, jog šalys turi skirtingas startines pozicijas ir pasižymi skirtingais potencialais“.
Tai jau žingsnis į priekį, nes visus sumetus į krūvą, tampa neaišku, kas ką turi daryti. Dabar jau akivaizdu, jog pirmaujančios sveikatos sistemų šalys sieks vienų tikslų, „atsilikusios“ – kitų. Tiesa, bendri taip pat išlieka: visos ankstesnės programos turi būti įgyvendintos, o naujos pritaikytos prie šios dienos šalies ar regiono poreikių.
Vienas pavyzdys iš to paties Izmiro: viena gyventoja padovanojo miesto reikmėms bokštą – liftą, kuriuo dabar garbaus amžiaus žmonės ar neįgalieji gali be vargo pakilti į savo namus ant kalno šlaito.
Programos „Sveikata-2020“ politikos pagrindą sudaro keturios veiklų sritys: žmogaus sveikata reikia rūpintis visą gyvenimą ir tam skirti lėšas; antra, problemas reikia spręsti vietose; neinfekcinių ligų profilaktika tampa nauju prioritetu; trečia, sveikatos sistemos efektyvumas turi būti matuojamas žmonių sveikata, o ne kitais rodikliais; sistemos turi būti parengtos reaguoti į netikėtas situacijas; ketvirta, sveikata turi rūpintis ne tiek centrinės, kiek vietinės institucijos bei, žinoma, pačios bendruomenės.
Jos gali ir turi būti atsakingos už gyventojų sveikatą, nes svarbu yra ne medikų kiekis, o sugebėjimas gyventi sveikiau.
Rašyti komentarą