Nė žingsnio be bulvinių patiekalų
Pasak dietologės, sporto ir sveikatingumo projekto internete „kilo.lt“ komandos narės Eglės Šinkevičiūtės, mūsų lietuviškas maisto racionas neįsivaizduojamas be bulvinių patiekalų, kaloringų mišrainių, kurios yra padarytos iš tų pačių bulvių ir dar yra suteptos riebiais padažais - majonezu ar grietine. „Riebus, kaloringas maistas yra skalsus, bet apsunkina virškinamąjį traktą ir tokio maisto jokiu būdu nebūtų galima pavadinti sveikos mitybos pagrindu. Kita vertus, tokią mitybą mes ne patys pasirinkome, taip susiklostė istoriškai, tai lėmė klimatas, gamtos sąlygos. Seniau žmonės ūkiuose dirbdavo labai sunkius darbus, todėl valgydavo skalsų maistą, duodantį energijos“, - sako dietologė.
Bulvinių patiekalų vartojimas paplitęs iki šiol, todėl tai netgi galima pavadinti lietuviška tradicija. „Iki šiol vis dar sunkiai priimtina žinia, kad mėsą reikėtų valgyti be bulvių. Ar mieste, ar kaime, vis tiek pas mus patiekalai neįsivaizduojami be bulvių. Dar gyvos tokios senamadiškos tradicijos kaip bulvinių blynų, lašinių su juoda duona valgymas. Tai yra mūsų kultūrinis paveldas ir mes tą kultūrą puikiai išsaugome. Žinoma, džiugu, kad žmonės vis labiau rūpinasi mityba ir suvokia, kad ji turi būti įvairi ir bulvės daug naudos neduos“, - teigia E.Šinkevičiūtė.
Pamiršta sveikos mitybos piramidė
Mitybos racione neturi trūkti nieko. Anot dietologės, paprasčiausia mitybos piramidė mums sako, kad žmogus turi maitintis įvairiu maistu: ir grūdiniais maisto produktais, ir vaisiais bei daržovėmis, mėsa, žuvimi, pieno produktais. „Dienos metu turi būti vartojamas įvairus maistas, nes jame slypi žmogui reikalingos maistinės medžiagos. Jeigu mitybos racione kažko trūksta, tai žmogus pradeda jaustis prastai, silpsta jo imuninė sistema, sutrinka medžiagų apykaita, būtinos organizmo funkcijos“, - pasakoja specialistė.
Pasak E.Šinkevičiūtės, valgomas maistas turi duoti naudą žmogui, o ne žmogus turi duoti naudą vien dėl to, kad jį valgo. Maistas turi padėti gyventi, o ne trukdyti. Suvalgę maisto neturėtume jaustis silpnai, apsunkę, maistas neturi migdyti.
Televizorius vietoj daktaro
Dietologės teigimu, televizijos skleidžiamos žinios labai veikia žiūrovus: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad televizijos paskleistos žinios labai veikia publiką. Jeigu laidoje „Daktaras Ozas“ ar „Kvieskite Daktarą“ daktaras pasako, kad valgyti reikia ne daugiau nei du kartus per dieną, tai pradeda plūsti žmonių klausimai, kodėl reikia valgyti du kartus per dieną. Tada mes turime ypač daug darbo aiškindami, kad valgyti reikia daugiau nei du kartus per dieną, valgymo dažnumas turėtų būti daug didesnis, tai yra šešis, penkis kartus per dieną.“
Pasak dietologės, bėda ta, kad žmonės televizinius patarimus supranta tiesiogiai ir juos pritaiko sau, tačiau dažnai tai būna vienos temos aptarimas, vienos situacijos pavyzdys, negali viena taisyklė tikti didžiulei masei žmonių. Mes nesame pilka masė, kiekvienas esame kitoks, vienam rytą tinka pradėti sočiais pusryčiais, kitam užtenka kokteilio.
Netinkami pavyzdžiai
Kulinarinėse laidose, pasak dietologės, gaminami patiekalai nebūtinai yra sveiko maisto pavyzdžiai: „Laidose dažnai rodomas perdirbtas, riebus, kaloringas maistas. Jeigu rodoma kepintuve kepta mėsa ir salotos šalia, tai tose salotose ko tik nebūna, tokių nesuderinamų dalykų... Bet kažkodėl kaloringi patiekalai televizijoje įvardijami kaip labai sveikas maistas, o tada žmonės seka tuo pavyzdžiu ir vėliau nesupranta, iš kur atsiranda papildomi kilogramai.“
„Iš tiesų maistas neturėtų būti labai stipriai perdirbtas. Kotletai, troškiniai, padažai yra labai kaloringi. Jų pavalgę, jaučiame sotumo jausmą, tačiau valgant tokį perdirbtą, perkeptą, perkaitintą, išgarintą maistą greičiau praeina sotumo jausmas ir imamasi nereikalingų užkandžių. O laikantis dietos, tokie valgymai turėtų būti ypač tikslūs ir griežtoki. Natūralu, kad ilgiau sotūs jausimės pavalgę mažiau perdirbto, mažiau apdoroto maisto. Mėgstu sakyti, kad nuo „gryno maisto“ lengva išlaikyti ir valgymo reguliarumą, dažnumą“, - apibendrina dietologė.
Parengta pagal priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą