Nuo šalčio saugo tinkami drabužiai ir karšti gėrimai

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė sakė, kad iškvietimų dėl šalčio aukų dar nebuvo, tačiau savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta trims dėl slidžios dangos nukentėjusiems žmonėms - du iš jų patyrė kojų traumas, vienas - galvos.

Paskutiniu metu greitosios medikai sulaukia vis mažiau iškvietimų ir dėl šąlančių benamių žmonių. Spėjama, kad jie glaudžiasi nakvynės namuose ar kokiose susirastose pastogėse.

Saugoti save ir kitus

Norintiems išvengti sušalimo bei nušalimo, N. Dambrauskienė patarė pirmiausia rinktis tinkamus rūbus.

"Reikia, kad jie nebūtų ankšti ar drėgni, geriau būtų natūralaus pluošto, o ne sintetiniai. Einant į lauką nevartoti alkoholio, nepadauginti nikotino, nevartoti narkotikų. Galima pasiimti termopuodelį su šilta arbata, jei žinote, kad teks būti žvarbiame, drėgname, vėjuotame ore ilgesnį laiką - nebūtinai turi būti minusinė temperatūra, žmogus veidą, skruostus, pėdas, plaštakas gali nušalti ir taip", - sakė N. Dambrauskienė.

Pasak pašnekovės, jei žmogus pajunta, kad oda darosi jautri, ima niežėti, parausta, reikia kuo skubiau šildytis. Jeigu šąla rankos - jas kišti po drabužiais, gerti šilto gėrimo. Atšalusios odos negalima trinti.

"Trinti odos negalima jokiu būdu. Yra sulėtėjusi periferinė kraujo apytaka ir trinant odą galima padaryti žaizdas. Geriausia pridengti, pavyzdžiui, šaliku, priglausti šiltas rankas. Jei jūsų rankos šaltos, galbūt šalia yra draugas, kurio rankos šiltos", - patarė N. Dambrauskienė.

Pastebėjus, kad lauke ant žemės, grindinio guli žmogus, medikė ragina nepraeiti pro šalį, jį būtinai pakelti, nes gulėdamas jis netenka dar daugiau šilumos.

Jei lauke esančio žmogaus kūnas dreba, pasak pašnekovės, organizmas taip papildomai gamina šilumą.

"Jei žmogus dreba, vadinasi, reikia ieškoti šiltesnės patalpos, užtenka būti lauke", - atkreipė dėmesį N. Dambrauskienė.

Grįžus į patalpą galima šildytis šildančiais gėrimais, darytis palengva šiltinamo vandens voneles. Vanduo negali būti itin karštas - geriausia artimas žmogaus kūno temperatūrai, nuo 37 iki 40 laipsnių.

Kai kurie žmonės "dėl šilumos" mėgsta išlenkti ir stipriųjų gėrimų. Pasak N. Dambrauskienės, jeigu labai norisi, stipriu gėrimu pasimėgauti galima saikingai ir tik grįžus į patalpą, jokiu būdu ne einant į lauką ar esant lauke.

Skaudžios pasekmės

Daug greičiau nušąla sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, išsekusieji, pavargusieji, neblaivūs asmenys. Pastariesiems nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, tačiau ji į aplinką išsiskiria dar greičiau.

Saugotis reikia ir šalčiui alergiškiems žmonėms. Pastaruoju metu šalčio sukelta alergija kamuoja daugiau žmonių. Manoma, kad 15-20 proc. gyventojų nors kartą teko patirti šalčio alergiją - iš lauko atėjus į patalpą oda parausta arba ją išberia. Ja dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 25-30 metų.

Svarbiausia profilaktinė šios ligos priemonė - saugotis šalčio. Prieš išeinant į lauką būtina šiltai apsirengti, užsimauti kepurę, pirštines. Jei lauke labai šalta, be būtino reikalo geriau iš viso neiti iš namų.

Nukritus temperatūrai patarimais, kaip nesušalti, dalinasi ir Lietuvos kariuomenė. Kariai pataria rengtis keletą plonų rūbų, kurie turi būti sausi ir švarūs, autis švarias kojines, kurių patariama mūvėti dvejas - plonas ir ilgas bei trumpesnes vilnones ar "maišytas". Svarbus patarimas - avalynė turi būti sausa ir erdvi - koja su dvigubomis kojinėmis turi tilpti laisvai. Raginama nepamiršti kepurės ir kumštinių pirštinių, kurios labiau apsaugo pirštus.

Odą reikia tepti kremais ar tepalais, kurių sudėtyje nėra vandens. Apsauginį kremą reikia tepti likus mažiausiai valandai prieš išeinant į lauką, kitaip esantis jame vanduo nesuspės įsigerti ir užšals šaltyje, pavirtęs ant veido plonyte ledo plėvele. Dėl jos vėjo gairinama veido oda pradės pleiskanoti. Vėjo nugairintas, sausas ir šiurkščias lūpas galima patepti medumi, agurkų sultimis, šaltalankio aliejumi.

Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąla galūnės - kojos, rankos bei veido dalys - ausys, nosis, skruostai.

Nušalus oda pabąla, po to pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, tačiau ilgainiui skausmas išnyksta. Tuo džiaugtis pagrindo nėra, nes skausmas išnyksta audiniams apmirus. Tose vietose gali atsirasti žaizdos, į jas gali patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti. Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio.

Patarimai

Esant slidžiai dangai pasistenkite sulėtinti, sumažinti žingsnius, atsargiai lipkite laiptais, leiskitės į nuokalnę, laikykitės turėklų. Koją statykite visa pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį - jei paslystumėte ir griūtumėte, tai padės apsaugoti galvą.
Eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, nes taip sunku išlaikyti pusiausvyrą. Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, per gatvę.
Žiemą nepatartina avėti aukštakulnių, reikėtų rinktis avalynę neslidžiu, grubiu padu. Senyvo amžiaus žmonėms patariama naudotis lazdele.