„Niekieno vaikai“ uostamiestyje ieško savanorių

„Niekieno vaikai“ uostamiestyje ieško savanorių

(1)

Pirmų veiklos metų sukaktį mininti inciatyva „Niekieno vaikai“ atkeliauja į Klaipėdą, kur ieško savanorių. Iniciatyvos tikslas – pasirūpinti vaikais, kurie vieni, be tėvų ar globėjų atsiduria ligoninėse. Kartais – tai susirgę kūdikių ar vaikų namų globotiniai, kartais – po krizės šeimoje paimti vaikai, kuriems gydymo įstaigoje tenka laukti tolimesnių sprendimų dėl savo likimo. Visi jie, nežiūrint amžiaus ar ligos sunkumo, ligoninėse turi vieni ištverti sunkias dienas.

Klaipėda tampa jau ketvirtuoju miestu, po Vilniaus Kauno ir Šiaulių, kurio ligoninėse vieniši vaikai turėtų sulaukti paramos.

„Simboliška, kad startavę Vilniuje, per metus nukeliavome per visą Lietuvą. Iš pradžių net negalėjome pagalvoti, kad kas keturis mėnesius galėsim padėti vaikams vis naujame mieste. Bet štai, dabar esame  Klaipėdoje, kur mus pasitinka tikrai labai gerai“, – sako „Niekieno vaikai“ vadovė Ieva Šuipė.

Šiuo metu dėl budėjimo yra sutarta su Klaipėdos vaikų ligonine. Viso „Niekieno vaikai“ jungia daugiau nei 100 savanorių tinklą, pasiryžusių skirti laiką ligoninėse paliktiems vaikams.

Sunkiausiomis akimirkomis vaikai lieka vieni

Pasak I. Šuipės, vieniši vaikai ligoninėse atsiduria dėl dviejų priežasčių. Dalis jų – tai sergantys kūdikių ar vaikų namų auklėtiniai. Jie atvežami ligoninėn, o pedagogai lieka su kitais vaikais.

Kita dalis – tai vaikai, kurie po krizės paimami iš šeimų. Jie atsiduria savotiškuose instituciniuose spąstuose – nors ir neserga, bet jie vežami į ligoninę kur ilgas dienas laukia sprendimo dėl savo ateities: grįžimo namo ar perkėlimo į vaikų namus.

„Būtiniausius šitų vaikų poreikius užtikrina ligoninės personalas. Tačiau to tikrai negana, o darbuotojai tiesiog neturi fizinių galimybių skirti užtektinai laiko ir dėmesio vienišam vaikui, be to, nuolat besikeičiančios pamainos neleidžia užmegzti emocinio ryšio.

Ar tai būtų liga, ar paėmimas iš šeimos – tai sunkios situacijos, kuriose vaikui labai reikia emocinės paramos, reikia žmonių, kurie būtų šalia, pašnekintų, paguostų, padėtų“, – pasakoja I. Šuipė.

Per metus – 8,6 tūkst. budėjimo valandų

Kiek tiksliai Lietuvoje yra „niekieno vaikų“ – nežino niekas. Tokios statistikos tiesiog nėra. Tačiau vien per pirmus veiklos metus, iniciatyvos savanoriai neleido 123 vaikams vienišiems likti ligoninėse. Bendras jų budėjimo laikas – 8600 valandų. Beveik tiek pat valandų yra metuose.

„Būna dienų, kai mūsų savanoriai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vienu metu būna su septyniais, aštuoniais ar net daugiau vaikų. Tada supranti, kad tokia veikla tikrai prasminga. Po visais šiais skaičiais – daugybė istorijų, apsikabinimų, nuraminimų, pokalbių, piešinių, naujų įgūdžių ar patirčių, mankštų ar masažų, ramesnio miego, spartesnio sveikimo, draugystės ir prisiminimų“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak I. Šuipės, tiek ligoninių personalas, tiek savanoriai pastebi, kad buvimas su vaikais daro didelį poveikį: palatoje tampa ramu, vaikų emociniai poreikiai patenkinami, mažėja elgesio problemų, ramėja miegas ir netgi spartėja sveikimas bei gerėja psichomotorinė raida.

Gali prisidėti visi

Klaipėdiečiams, norintiems tapti „Niekieno vaikai“ savanoriais, reikėtų iki birželio 16 d. užpildyti anketą čia. Kaip ir kur savanoriai padeda vaikams, kokie reikalavimai jiems keliami bei atsakymus į kitus klausimus galima rasti tinklalapyje niekienovaikai.lt. Susipažinti su iniciatyvos veikla taip pat galima ir „Niekieno vaikai“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tie, kurie nori prisidėti prie „Niekieno vaikų“, tačiau neturi galimybių savanoriauti, prie projekto veiklos gali prisidėti finansiškai. Visa gauta parama skiriama projektui koordinuoti bei savanoriams mokyti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder