Negailestingas vėžys kėsinasi ir į vaikus

Negailestingas vėžys kėsinasi ir į vaikus

Pirmadienį minėta Tarptautinė vaikų vėžio diena. Kasmet 80-90 įvairaus amžiaus vaikų Lietuvoje išgirsta vėžio diagnozę. Apie nuolatinę kovą už onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gyvybes „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadove dr. Jelena RASCON.

- Atrodytų, vėžys ir vaikai - nesuderinami dalykai, tačiau realybė kitokia?

- Deja - vaikai serga vėžiu. Maždaug trečdaliui susirgusiųjų diagnozuojamas kraujo vėžys - leukemija, dar trečdaliui - galvos smegenų navikai, likusiems - įvairių formų solidiniai navikai: inkstų vėžys, neuroblastoma, kaulų ar kitų organų vėžys.

Tačiau šiais laikais vėžio diagnozė jokiu būdu nėra nuosprendis - apie 80 proc. vėžiu susirgusių vaikų pavyksta išgydyti. Tačiau jei 8 iš 10 pasveiksta, pagrindinis klausimas - ką galime padaryti dėl tų dviejų, kurių, deja, netenkame? Vaikai dažniausiai miršta susirgę vaistams ir kitiems gydymo būdams atspariomis vėžio formomis, ir kol kas nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra priemonių šioms vėžio formoms pažaboti.

Vaikų onkologinės ligos priskiriamos labai retoms ligoms. Tam, kad pavyktų ligą įveikti, visi ja sergantieji dalyvauja tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose. Šių akademinių tyrimų esmė - surinkti kuo daugiau informacijos apie reta liga sergančius žmones ir nustatyti, kuo vienas ar kitas gydymo būdas yra pranašesnis ar tinkamesnis. Kitaip sakant, tai bendras visų šalių siekis. Galime pasidžiaugti, kad vėžio gydymo rezultatai mūsų centre yra labai panašūs į Vakarų šalių rezultatus. Mūsų vaikams prieinami tie patys gydymo ir diagnostikos metodai, kurie taikomi ir vaikams Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje.

- Tačiau mūsų šalies finansinė situacija gerokai prastesnė. Netenka kartais skėsčioti rankomis, kad kažko negalite, nes nėra pinigų?

- Problemų dažniausiai kyla tada, kai lyg ir galėtume vaikus išleisti iš ligoninės namo, tačiau kai kuriems jų reikia brangių preparatų nuo grybelio ar imunosupresantų, kurie yra nekompensuojami, ar imunoglobulinų, kurių indikacijose nėra numatyti vaikai po chemoterapijos... Toli gražu ne visi tėvai gali tai įpirkti. Tad problemų, be abejo, yra.

- Ar vaikų ir suaugusiųjų onkologinės ligos skiriasi?

- Vaikų vėžys agresyvesnis nei suaugusiųjų, jis vystosi labai greitai - kartais per mėnesį, kelias savaites, kai kurios vėžio formos progresuoja net dienomis.

Tai, ką gydant vaikų vėžį pavyko pasiekti iki šiol, labiausiai buvo siejama su vis intensyvesne chemoterapija. Tačiau prieita riba, kai intensyvinti nebeįmanoma, ir pastebėta, kad nuo 2010 m. pasveikimo procentai nebedidėja. Todėl dabar visas pasaulis ieško naujų būdų, kaip tiems vaikams padėti.

Vaikų vėžio vystymasis labiausiai siejamas ne su aplinkos veiksniais, kaip suaugusiųjų, o su genų pažeidimu. Vadinasi, reikia rasti vaistą ar būdą, kaip tą genetinę mutaciją koreguoti. Dar viena kryptis - imunoterapija, vėžį bandoma pažaboti veikiant imuninę sistemą.

- Liga kartais vis dėlto pasiima vaikus. Kaip pavyksta su tuo susitaikyti?

- Susitaikyti neįmanoma. Tačiau kad ir kaip būtų keista, mes patiriame ir labai daug teigiamų emocijų. Tada, kai sutinkame gydytus ir pasveikusius - užaugusius, išgražėjusius, laimingus - buvusius pacientus. Šiuo metu Lietuvoje jau turime maždaug 1,5 tūkst. žmonių, kurie vaikystėje sirgo vėžiu. Tai ir padeda mūsų kasdieniame darbe: sunku, bet mes turime tikslą - padėti vaikui įveikti ligą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder