Natūrali gyvensena: madinga, bet ar sveika?

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė pripažino, jog tam tikro maitinimosi būdo pasirinkimas yra ir saviraiškos priemonė arba hobis.

„Tačiau tai ir gyvenimo būdas, tam tikras požiūris į aplinką, į save. Kiekvienas žmogus turi tam teisę ir nevalia to smerkti. Kitas klausimas - ar tai tikrai darys teigiamą įtaką sveikatai? Jeigu žmogus subjektyviai teigia jaučiantis sveikatos pagerėjimą, tai nieko neįrodo, šis pojūtis neapibrėžtas, nulemtas emocijų. Na, o tyrimai, pavyzdžiui, apie ekologiško maisto vartojimą, nerodo nieko naudingo: šimto tūkstančių straipsnių sisteminės apžvalgos autoriai padarė išvadą, jog trūksta duomenų, kad organinio maisto vartojimas teigiamai veiktų sveikatą ar apsaugotų nuo ligų. Gerai yra tai, kad žalos taip pat nedaro“, - sakė dietologė.

Nulėmė evoliucijos eigą

D.Pipiraitės-Lazarevičienės teigimu, kalbant apie vegetarizmą ir veganizmą, galima rasti įvairių argumentų.

„Adventistų sveikatos studija parodė, kad šie turi mažesnę cholesterolio koncentraciją kraujyje, mažesnį kraujospūdį, rečiau serga insultu, diabetu. Tačiau, tyrimai rodo, kad veganai suvartoja mažiau naudingų medžiagų: kalcio, vitamino B12 ir D. Vitamino D stoka lemia imuninės sistemos funkcijos sutrikimus, polinkį uždegimui, lėtinėms ligoms, storosios žarnos vėžiui, I tipo cukriniam diabetui, širdies ligoms, infekcinėms ligoms, reumatoidiniam artritui“, - teigė gydytoja.

Jos teigimu, geležies stoka ir anemija daugiau problemų kelia veganiškai maitinamiems vaikams. Anemija vaikams nulemia kognityvinės, motorinės ir elgesio funkcijų sutrikimus. Tik gimus, smegenyse yra tik 10 procentų suaugusio žmogaus geležies kiekio, 10 metų - 50 procentų. Kai smegenyse trūksta geležies, sutrinka neuronų metabolizmas. Būdinga prastesnė pažinimo funkcija, naujų įgūdžių įgijimas.

Taip pat, anot dietologės, yra ir paradoksalių duomenų: raudona mėsa didina storosios žarnos vėžio riziką, tačiau viena Oksforde atlikta studija rodo, kad storosios žarnos vėžys yra dažnesnis vegetarams negu omnivarams (visavalgiams). Nors bendrai vegetarai vėžiu serga rečiau.

„Kaip veganiškas maitinimasis atsilieps kartoms - neaišku“, - sakė gydytoja dietologė.

Ji taip pat nebuvo linkusi palaikyti žaliavalgystę pasirinkusių asmenų:

„Termiškai apdorotą maistą mūsų virškinamasis traktas gerokai lengviau virškina, yra lengviau įsisavinamos maistinės medžiagos. Žmogus evoliucijos eigoje prisitaikė valgyti termiškai apdorotą maistą ir maitintis kaip omnivaras, ne vegetaras. Galbūt tai buvo labai svarbi priežastis žmogui išlikti iki šių dienų, tapti vyraujančia rūšimi. Būtent termiškai apdoroto maisto valgymas nulėmė lūžį evoliucijos eigoje, kai padidėjo žmogaus ūgis ir smegenys. Tyrimai rodo, kad žaliavalgiams paprastai trūksta cinko, kalcio, baltymų, kartais ir kalorijų“, - pasakojo specialistė.

Vengti kraštutinumų

D.Pipiraitė-Lazarevičienė pripažino, jog per gydymo praktiką teko susidurti su pačiais įvairiausiais atvejais:

„Žmogaus galimybės išgyventi įvairius mitybos eksperimentus, net badą, yra labai didelės. Prie to yra prisitaikyta evoliucijos eigoje. Tenka susidurti ir su išsekimu, įvairių maistinių medžiagų stoka, įvairiomis virškinimo, širdies problemomis, psichologinėmis problemomis dėl nevisaverčio maitinimosi.“

Pasak gydytojos, norėdamas gyventi sveikiau kiekvienas turi spręsti pats, rinktis tai, ko pats nori. Nesirinkti kraštutinių priemonių, pvz., nebadauti. Netaikyti kraštutinio maitinimosi būdų vaikams. Specialistės teigimu, tiek vegetarai, tiek veganai gali maitintis visaverčiai. Reikia tiesiog maitinimuisi skirti daugiau dėmesio. Atkreipti dėmesį, ar maitinantis vegetariškai ar veganiškai nevartojama per daug cukraus, baltųjų miltų gaminių arba riebalų iš pieno produktų. Pradėjus maitintis tokiais būdais, neretai padidėja paprastųjų angliavandenių suvartojimas, o tai tuščios, naudingų maistinių medžiagų neduodančios kalorijos.

„Nei vegetarizmas, nei veganizmas ar žaliavalgystė nepadės išspręsti antsvorio problemų. Reikia kritiškai įvertinti savo maitinimąsi ir pabandyti surasti valgymo klaidų“, - pridūrė dietologė.

Būtina išmanyti

Panašios nuomonės buvo ir žinomas vaistininkas bei fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas, konsultuojantis žmones natūralaus gydymo bei sveikos gyvensenos klausimais.

„Žaliavalgystė ir kiti labai ribojantys valgymo būdai yra labai išpūsti. Galima valgyti viską, tik su protu. Ir mėsos galima. Tačiau ne nuolat, o porą kartų per savaitę. Juk reikia ir hemoglobino, ir kitokių medžiagų, ne viskas tuose augaluose yra. Prieš pradėdami gyventi sveikai žmonės apskritai turėtų su kažkuo pasitarti, išsiaiškinti, kokios yra problemos. Jei jau žmogus nori staigiai pereiti prie sveikos gyvensenos, matyt, jis turi kažkokių problemų“, - sakė vaistažolių žinovas.

Jis ragino nepulti į kraštutinumus ne tik sveikai maitinantis, bet ir gydantis natūraliais būdais, vietoj sintetinių vaistų renkantis vaistažoles.

„Aš manau, kad viską, nesvarbu tai žolelės ar kita sritis, reikia gerai pažinti. Juk reikia žinoti ir kaip pačias žoleles džiovinti, ką paruošti - arbatą, nuovirą ar ekstraktą - ir panašiai. O dabar atė-jo toks laikas, kai gydo ir gydosi visi, kas netingi ir kas kaip išmano. Visur reikia tam tikro patyrimo, tam tikrų žinių, be to nieko nepadarysi. Nesvarbu, kad kažkas pasakė, jog jo močiutei ta ar kita žolė tiko. Močiutei gal ir tiko, o kitam gali visai netikti ir sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių“, - teigė vaistažolių žinovas.

J.Vasiliausko teigimu, žmonės, kurie rimtai nori gydytis natūraliai, susiranda specialistus, atvažiuoja net iš toli esančių miestų, nori iš tikro išsiaiškinti, kokia yra tikroji problema ar liga, koks yra organizmas.

„Žmonės, gydydamiesi natūraliais būdais, gali ne tik sau nepadėti, bet ir pakenkti. Juk ir tų žolių yra įvairiausių. Net ir gana nuodingų, kurias vartojant galima labai lengvai pas Dievą nueiti. Juk galų gale net ir medikai ne visi apie tai išmano. Kad pažintum žoles, reikia daug patyrimo. O dabar kiek daug visokių apsimetėlių gydytojų. Gydymas, sveikata juk ne juokas. Jei pasiseks ir padės - tai gerai. O jei atvirkščiai?“ - žmonių noru aklai sekti kitų pavyzdžiu stebėjosi fitoterapeutas.

Reikia ir sintetinių vaistų

Vaistininkas patikino, jog tikrai ne visas ligas galima išgydyti vien žolelėmis ir kitais natūraliais būdais.

„Kartais reikia gydyti ir žolelėmis, ir sintetiniais vaistais. Žolelės nėra panacėja ir visų ligų neišgydo. Juk yra infekcinės ir kitokios ligos, kur natūralūs būdai nepadės, gali numirti tas žoleles gerdamas. Ypač atsargiai reikėtų elgtis natūraliu būdu gydant vaikus ir pagyvenusius žmones“, - sakė J.Vasiliauskas.

Jei vis dėlto norima gyventi sveikai ir vartoti kuo mažiau sintetinių vaistų, bet kokiu atveju reikėtų kiekvieną kartą pasitarti su gydytoju ar kitu specialistu. Dar atsargiau reikėtų elgtis tiems, kurie nusprendžia vaistažolių prisirinkti patys.

„Žmogui atrodo, kad štai nueisiu, pririnksiu, padžiovinsiu ir viskas. Juk reikia žinoti, ar pakalnėje rinkti ar ant kalno, pavėsyje ar saulėje. Atitinkamai skiriasi veikliųjų medžiagų kiekis. Galų gale dabar ir gamtoje gi įvairių nesklandumų yra. Rūgšti dirva, trąšos, kelių tarša, gamyklos vaistažoles gali sugadinti ir sukelti daugybę problemų“, - įspėjo specialistas.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!"