Mobilieji telefonai pavojingesni nei manėme?

Pavojingesni senesnės kartos mobilieji

Padaryti mobiliuosius telefonus saugesnius ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai. Šio universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros profesorius habil. dr. Pranas Baltrėnas kartu su kolegomis sukūrė naują mobiliųjų telefonų dėklą, apsaugantį nuo elektromagnetinės spinduliuotės.

„Dėl mūsų sukurto specialaus dėklo yra pateikta paraiška, tačiau patentas dar negautas, kitaip tariant, turi būti pereitos įvairios procedūros. Dėklas taikytas senesnės kartos mobiliesiems telefonams, šis dėklas susideda iš specialios medžiagos, tai yra aliuminizuotos folijos (viršutinis sluoksnis) ir 2 milimetrų storio gumos (apatinis sluoksnis)”, - pasakojo jis.

Pasak P.Baltrėno, senesnės laidos telefonai, kurie atsirado patys pirmieji, pagal elektromagnetinę spinduliuotę viršija leistinas normas. Leistina norma yra 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Naujos kartos telefonai leistinų normų neviršija - paprastai siekia 8 mikrovatus į kvadratinį centimetrą. O kalbant šiais telefonais minėta spinduliuotė siekia 2, 3 mikrovatus į kvadratinį centimetrą.

P.Baltrėnas mitus, esą negalima mobiliųjų telefonų laikyti arti širdies, miegoti šalia įjungto mobiliojo ar tiesiog nešiotis kelis telefonus, sklaidė. Jo teigimu, didžiausias „pavojus“ - elektromagnetinė spinduliuotė skambučio sujungimo metu.

„Laikas, per kurį turi būti sujungtas skambutis, galima sakyti, yra pavojingiausias, nes per jį fiksuojamas didžiausias elektromagnetinis laukas. Sujungimo metu reikia stengtis telefoną ne iškart dėti prie ausies, o palaikyti toliau maždaug 10-15 centimetrų atstumu, kol susijungs. Tada poveikis žmogaus organizmui bus minimalus“, - teigė P.Baltrėnas.

Neretoje šeimoje mobilusis telefonas vaikui - tarsi žaislas. Bežaisdamas mažylis paskambina ir tetoms, ir dėdėms, o skambučio sujungimo metu mobilųjį laiko prie ausies. P.Baltrėnas teigė, jog į tai tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir suprasti, kad mobilusis - tikrai ne pats geriausias žaislas besivystančiam vaiko organizmui.

„Jeigu mobilusis telefonas yra išjungtas, tada, aišku, jokio pavojaus nėra. Ar tu prie galvos padėsi jį, ar prie inkstų“, - teigė jis.

Mikrobangų krosnelės „lyderiauja“

Apsistatę įvairiausiais buities prietaisais gyventojai džiaugiasi patogesne buitimi. Tačiau patogumas ne visada reiškia sveikatą. Mikrobangų krosnelė - bene kiekvieno gyventojo namuose. Tačiau ne kiekvienas žino, kad dažnas maisto šildymas stovint arti krosnelės, kai ji veikia, kenksmingas.

Profesorius P.Baltrėnas „Vakaro žinioms“ sakė, kad jis su magistrantais neseniai atliko tyrimą su mikrobangų krosnelėmis.

„Mikrobangų krosnelės praktiškai visada viršija leistinas elektromagnetinės spinduliuotės normas. Arti stovėti nereikia, kai mikrobangų krosnelė veikia, reikia laikytis maždaug 30 centimetrų atstumo. Skubėti atidaryti dureles ir išimti maistą tik įsitikinus, kad krosnelė išsijungė“, - aiškino jis.

Kiti buities prietaisai, anot P.Baltrėno, elektromagnetine spinduliuote mikrobangų krosnelėms neprilygs.

„Be minėtų krosnelių, tyrimą atlikome ir su šaldytuvais, tačiau jie neviršija normų“, - tvirtino profesorius.

Nekenksmingos spinduliuotės nėra

Su VGTU atliktu tyrimu kategoriškai nesutinka habilituotas fizikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Jonas Grigas. Pasak jo, elektromagnetinė spinduliuotė yra kur kas pavojingesnė, nei visuomenė mano. O leistina elektromagnetinės spinduliuotės norma - 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą - yra per didelė, kad galėtų „atitikti normos standartus“.

Profesorius atkreipė dėmesį, jog pasaulio mokslininkai teigia, jog minėta spinduliuotės norma yra visiškai nesaugi ir turėtų būti šimtus kartų mažesnė.

„Jeigu jūsų kiekvieną akį 24 valandas per parą veiktų 10 mikrovatų spinduliuotė, jūs akių netektumėte per pusmetį ar kelis mėnesius. O kalbant apie mobiliuosius telefonus, tokia spinduliuotė esą atitinka normos ribas. Apskritai elektromagnetinė spinduliuotė neturi saugios ribos. Higienos normos remiasi tik šiluminiu poveikiu, tačiau nešiluminis poveikis yra ne mažiau pavojingas. Jis ardo DNR, naikina ląsteles, ir tokiu būdu skatina vėžio atsiradimą. Jo rizika išauga nuo dviejų iki penkių kartų“, - kalbėjo J.Grigas.

J.Grigo teigimu, kažkada pasauliui inovacijos gyvenamuoju laikotarpiu atrodė labai geros, bet laikui bėgant jos sukėlė begalę bėdų vartotojams, gamintojams bei valstybių iždams.

„Paprasti pavyzdžiai: tabakas, švinas, asbestas. Elektromagnetinė tarša yra visuomenės sveikatos nelaimė“, - teigė profesorius J.Grigas.

Pasak jo, mobiliojo ryšio bazinės stotys mikrobangas skleidžia į gyventojų langus, miegamuosius, o mobilieji telefonai - į žmonių smegenis. Profesorius tvirtino, jog kai kuriose pasaulio šalyse net iki 12 metų vaikams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. O pas mus telefonais žongliruoja ką tik iš vystyklų išsiridenę mažieji.

„Ten, kur sukasi milijardai, etikos, moralės nebėra, ten požiūris į sveikatą yra kitoks. Fizikai mobiliuosius telefonus sukūrė ne tam, kad jais ištisas valandas žmonės plepėtų, o tik trumpai perduotų informaciją. Aš pats mobiliuoju stengiuosi naudotis kuo trumpiau“, - sakė J.Grigas.

Jis teigė, kad gydytojai apie mobiliųjų žalą nekalba todėl, kad patys neišmano tikrosios žalos.

„Kalbant apie mikrobangų krosneles, štai 1991-aisiais vienoje Amerikos ligoninių prieš perpilant ligoniui kraują jis buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje iki kūno temperatūros (37 laipsnių Celsijaus). Kai kraują perpylė, ligonis mirė. Ir tai buvo tik vienas iš įrodymų, kad mikrobangos žaloja kraujo ląsteles“, - pasakojo profesorius.

Pasak J.Grigo, jei įdėtas pašildyti į mikrobangų krosnelę kraujas pasidaro toksiškas, tai ką tada kalbėti apie „mikrobangėje“ šildomą maistą?

Išauga vaikų leukozės rizika

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja biomedicinos mokslų daktarė Rūta Petrauskaitė-Everatt „Vakaro žinioms“ teigė, jog remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išvada, šiuo metu turimi mokslinių tyrimų duomenys nepatvirtina, kad nedidelio intensyvumo elektromagnetinės bangos turėtų kokių nors padarinių sveikatai.

R.Petrauskaitė-Everatt atkreipė dėmesį, jog yra epidemiologinių tyrimų, kuriais nustatytas nedidelis rizikos padidėjimas susirgti vaikų leukoze esant žemo dažnio magnetinių laukų poveikiui namuose.

„Tačiau nėra galutinio mokslininkų patvirtinimo, kad šie rezultatai rodo priežastinį ryšį tarp poveikio ir ligos, - tikino biomedicinos mokslų daktarė. - Radijo dažnių elektromagnetinių bangų, taip pat magnetinių bangų poveikis PSO Tarptautinio vėžio tyrinėjimų centro ekspertų yra įvertintas kaip galimai sukeliantis vėžį. Šios spinduliuotės poveikis nebuvo priskirtas neabejotinai sukeliančių vėžį veiksnių grupei.

Šiuo metu keliose pasaulio šalyse atliekami didelės apimties moksliniai tyrimai, kurie ateityje galbūt padės atsakyti į klausimus apie tikrąjį elektromagnetinių bangų poveikį žmogaus organizmui.

Prof. dr. Algirdas UTKUS, VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas:

- Ar elektromagnetinė spinduliuotė gali turėti įtakos žmogaus genofondui?

- Publikacijų apie tai yra labai įvairių tiek kalbant apie pastebėjimus žmogaus sveikatai, tiek apie bandymus su gyvūnais. Pateikiami nevienareikšmiai duomenys. Todėl sudėtinga atsakyti, kad yra būtent vienaip ar kitaip. Aš į tai pažvelgsiu siauriau, kalbėsiu apie elektromagnetinių bangų poveikį besivystančiam žmogaus embrionui ir vaisiui. Dėl ultragarsinio tyrimo irgi diskutuojama, ar šis tyrimas gali pažeisti besivystantį žmogaus embrioną ar vaisių. Galima labai atvirai ir aiškiai pasakyti, kad šis tyrimas yra naudojamas daugiau kaip 30 metų ir kol kas nenustatyta jokio neigiamo poveikio žmogaus embrionui ir vaisiui. Žinoma, nereikia tuo tyrimu piktnaudžiauti ir dažnai jo nedaryti nėščiai moteriai. Kiek reikia, tiek daroma - ir neigiamo poveikio tai neturi.

Dėl pačių mikrobangų situacija tokia, kad jos prasiskverbia maždaug 3-4 cm po oda ir poveikis yra tik vietinis. Tuo tarpu trumposios bangos gali pasiekti žmogaus embrioną ir vaisių, tačiau vėlgi nėra tokių duomenų, kad dėl to padidėtų genetinių defektų.

- Žmonės dirba prie kompiuterių su įranga, kuri skleidžia įvairų elektromagnetinį lauką. Koks čia poveikis sveikatai?

- Jeigu diskutuotume apie galimą poveikį besivystančiam embrionui ir vaisiui, patikimų duomenų kol kas neturime, nėra patvirtinta, kad darbas prie tokios įrangos kenksmingas, jei neviršijamas rekomenduojamas laikas per savaitę (norma - iki 20 val.). Rizika galėtų būti tada, jeigu dirbama ilgiau nei 20 valandų per savaitę.

- Koks mobiliųjų telefonų poveikis žmogaus sveikatai?

- Dėl mobiliųjų, čia reikia kalbėti apie mikrobangas nuo 900 iki 1800 megahercų. Kol kas sąraše taip pat nėra tų veiksnių, kurie galėtų padidinti genetinių defektų riziką. Žinoma, yra rekomendacija, kad nėščia moteris neturėtų mobiliojo nešiotis pasikabinusi arti pilvo.

- Japonijoje prabilta apie vis dažnėjančias tiek vyrų, tiek moterų vaisingumo problemas. Esą vaisingumas mažėja būtent dėl mobiliųjų telefonų spinduliuotės.

- Dėl vaisingumo sutrikimų, tokie dalykai yra pastebėti, tačiau vaisingumą lemia daug įvairių veiksnių. Deja, vyrų vaisingumas yra mažėjantis. Įtakos tam gali turėti ne tik elektromagnetiniai laukai, bet ir įvairios cheminės medžiagos. Dabar daug kalbama apie ftalatų (tai žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos, aptinkamos kosmetinėse priemonėse, plastikiniuose vaikų žaisluose, maisto produktuose (pakavimo metu atsiranda), - aut. past.) neigiamą poveikį ypač vyrų vaisingumui, kadangi šios medžiagos pasižymi moteriškų hormonų poveikiu.