Medikų gausu, o dirbti nėra kam

Medikų gausu, o dirbti nėra kam

Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad visuomenėje plačiai paplitusi nuomonė, jog didelė dalis medicinos studijas baigusių jaunuolių išvyksta į užsienį, tėra mitas. Negana to, kasmet vis daugiau medikų iš trečiųjų šalių pageidauja dirbti Lietuvoje, grįžta ir mokslus svečiose šalyse baigę lietuviai. Atrodytų, viskas labai gražu, tik kažkodėl gydymo įstaigos nuolat skundžiasi, kad nėra kam dirbti.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimas, kurio metu analizuoti 2014-2016 m. medicinos rezidentūros absolventų duomenys, parodė, kad beveik 94 proc. gydytojo specialisto kvalifikaciją įgijusių asmenų dirba Lietuvoje, o tie, kurie išvyksta, dažniausiai yra čia mediciną studijavę užsieniečiai.

Taip pat skelbiama, kad vienoje darbovietėje dirbantys specialistai gauna apie 1360 eurų, 2-4 darbovietėse - apie 1760-1840 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Praėjus metams nuo studijų baigimo jie vidutiniškai uždirba 1700 eurų, praėjus dvejiems metams - 1850 eurų, po pustrečių metų jų vidutinis atlyginimas siekia 2050 eurų.

Apibendrinant: rezidentūros studijas baigę gydytojai specialistai lieka Lietuvoje, dirba tik aukštos kvalifikacijos darbuose, praėjus metams nuo studijų baigimo uždirba vidutiniškai 2,5 karto didesnį atlyginimą nei vidutinis Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat pranešė, kad kasmet į ją kreipiasi dešimtys gydytojų, slaugytojų ir kitų medicinos darbuotojų, baigusių studijas užsienyje ir norinčių dirbti Lietuvoje. Tarp jų ne tik trečiųjų šalių piliečiai, bet ir lietuviai, gydytojų diplomus įgiję ES šalyse.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, į ministeriją aktyviausiai kreipiasi Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečiai - jie per metus pateikia iki trisdešimties paraiškų, maždaug pusė šių prašymų būna patenkinami. Lietuvių, baigusių medicinos studijas užsienyje ir norinčių dirbti Lietuvoje, praėjusiais metais buvo 20.

„Kasmet į Lietuvą grįžti nori mūsų žmonės, įgiję profesinę kvalifikaciją Vokietijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir kitose šalyse. Pastebime tendenciją, kad, nors ir neženkliai, tokių žmonių kasmet kreipiasi vis daugiau ir tai nuteikia optimistiškai“, - sako K.Garuolienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2017 m. I ketvirtį Lietuvoje veikė 275 gydymo įstaigos. Praeitais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis dirbant vienu etatu šalyje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų - 689 eurus neatskaičius mokesčių.

Martynas Gedminas, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas:

Su mumis susisiekė MOSTA specialistai, ir sutarėme, kad ateityje tokiose analizėse dalyvausime kartu. Mat mūsų turimais duomenimis, tie skaičiai planuojančių išvykti iš Lietuvos yra kitokie. Tų, kurie yra pasiėmę licencijas ir lieka čia dirbti, procentas galbūt ir toks. Tačiau daug žmonių išvažiuoja iškart po studijų. Mūsų skaičiavimais, jų yra apie 10-20 proc.

MOSTA analizavo duomenis žmonių, kurie baigė studijas 2012-2014 m. 2014 m. ir aš baigiau - vienoje paskutinių laidų, kur 90 proc. žmonių turėjo valstybės finansuojamas vietas. Iš mano kurso išvažiavo apie 15 proc. Dabar vientisąsias medicinos studijas baigia žmonės, įstojusieji po aukštojo mokslo reformos. Tik maždaug 30 proc. jų moksi valstybės finansuojamose vietose - likusieji už mokslą turi mokėti patys. Tad tiems, kurie pasiėmę paskolas ar kuriems tėvai sumokėjo už mokslus, emigracijos klausimas daug aktualesnis. Daugelis dabar studijuojančiųjų galvoja apie išvažiavimą, intensyviai mokosi užsienio kalbų.

Todėl manau, kad pasidalindama šiuo tyrimu ministerija tarsi bando atsiriboti nuo esminės problemos, parodyti, jog viskas lyg ir yra gerai. O realybė, mūsų akimis, tikrai nėra gera.

Sumos, kuriomis norėta pasidžiaugti... Žinote, juk statistiškai kiekvienas mūsų esame alkoholikas, nes išgeriame per metus po 16 l gryno alkoholio. Statistinius skaičius reikia vertinti per tam tikrus pjūvius. Jeigu žmogui reikia dirbti vidutiniškai trijuose darbuose, kad jis uždirbtų tam tikrą sumą, už kurią galėtų išlaikyti savo šeimą, tai čia tikrai nėra kuo džiaugtis. Tai viena priežasčių, dėl ko žmonės ir išvažiuoja. Taip, Lietuvoje gydytojas gali uždirbti ir 2 tūkst. eurų, jei jis dirbs 15 parų per mėnesį. Bet ar to siekiame? Turėtume siekti, kad gydytojas galėtų saugiai teikti paslaugas, o tai jis gali daryti, kai yra išsimiegojęs, pailsėjęs, kai jam nereikia sukti galvos, ar jis sugebės sumokėti mokesčius, ar jo vaikas galės eiti į darželį. Šia prasme pas mus situacija yra tragiška. Jei universitetinėje ligoninėje aukščiausio lygio specialistas gauna 600-800 eurų, apie kokį korupcijos panaikinimą mes galime kalbėti?

Kai mes žinome realybę ir pamatome pateikiamus skaičius, tai žeidžia. Jei kiekvienas gydytojas po rezidentūros ramiai dirbtų savo darbą ir gautų 1300 eurų - būtų jau visai neblogai. Tačiau dabar situacija yra visai kitokia. Nežinau, ar pavyktų rasti gydytoją, kuris dirba tik vienoje gydymo įstaigoje. O kai tu, po 11 metų mokslų, 10 ar 12 parų per mėnesį nemiegi savo lovoje ir tau reikia nuolat sukti galvą, kaip sudurti galą su galu, tai būdamas 40 metų jau nebeturi jokios meilės darbui, o dėl to nukenčia ir santykiai su pacientu, ir paslaugų kokybė.

Darius Steponkus, Šilutės rajono ligoninės vadovas:

Gydytojai ne dėl to dirba keliose darbovietėse, kad jiems tai labai patiktų. Tiesiog jie turi šeimas, vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Gydytojo galva turi dirbti kaip geras kompiuteris, kad nepadarytų klaidos, laiku viską pastebėtų. Jeigu tas kompiuteris visą laiką perkrautas, tai yra negerai. Galų gale ir 8 valandų darbo diena ne šiaip sau egzistuoja - tiesiog po to darbas tampa neproduktyvus. O pas mus žmogus kol paeina, tol ir veža. Todėl ir pirmaujame pagal jaunų žmonių mirtingumą.

Viktoras Meižis, Druskininkų ligoninės direktorius:

Dėl ko gydytojai važinėja per kelias įstaigas? Jie bando kažkaip užsidirbti. Kai gydytojas dirba keturiose įstaigose, kyla klausimas apie darbo kokybę. Ar jis nerizikuoja padaryti klaidos? Žinoma, rizika yra visada. Bet vienas dalykas, kai dirbi viename darbe ir gali susikaupti į tai, ką darai, ir visai kas kita, kai dirbi keturiuose. Tada yra pervargimas, galų gale atidumas, dėmesys atbunka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder