Mama šaukiasi pagalbos: klastinga komplikacija smogė 4-mečiui iš pasalų

Prieš šventes portalo lrytas.lt redakciją pasiekė telšiškės mamos pagalbos prašymas – jauna mama nepajėgia finansiškai padengti pirmagimio sūnaus gydymo kaštų. Vos ketverių metukų sulaukęs Nojus per savo gyvenimą patyrė daug. Staigi rotavirusinė infekcija perėjo į smegenų encefalitą, kuris tiek jo, tiek jo mamos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Šiandien berniukas guli Klaipėdos ligoninės reanimacijos skyriuje, tačiau vilčių pasveikti nepraranda.

Virusas parklupdė žaibiškai 

29-erių metų Sigita Skirienė prisimena nuoširdų džiaugsmą kai tuomet dvimetis sūnus gavo vietą darželyje. Pasak jos, ir Nojus rodė norą bendrauti su bendraamžiais, ir pačiai atėjo metas grįžti prie darbų. Tačiau ji tikrai nesitikėjo, kad šis naujas etapas atneš dideles gyvenimo permainas.

Užteko vos dviejų dienų darželyje, kad mažylis sunegaluotų. Berniuką pradėjo pykinti, jam pakilo labai aukšta temperatūra. Kai jokie mamos duoti vaistai nepadėjo, nedelsdami kreipėsi į medikus.

„Kai Nojukui suėjo dveji, nutariau jį leisti į vaikų darželį. Jau ir pačiai buvo laikas pradėti dirbti po motinystės atostogų. Po antrosios dienos darželyje sūnelis stipriai sunegalavo (užsikrėtė roto virusu – aut. past.). Daviau vaistų, tačiau būklė nepagerėjo. Supratę, kad negalima delsti, išvežėme jį į Telšių ligoninę.

Iš jos reanimobiliu Nojų išgabeno į Klaipėdą. Pakeliui jam prasidėjo traukuliai, reikėjo kelis kartus gaivinti. Klaipėdos ligoninės reanimacijos skyriuje Nojus daugiau nei du mėnesius gulėjo ištiktas komos.

Paskui vaiką perkelė į neurologijos skyrių, kuriame praleido beveik keturis mėnesius. Jo gyvybę palaikė kvėpavimo aparatai, plaučiai buvo dirbtinai ventiliuojami, sūnus negalėjo pats kvėpuoti. Tris mėnesius jam buvo skiriami antibiotikai, nuo kurių visiškai nusilpo imunitetas. Džiugu bent tiek, kad ilgainiui būklė ėmė gerėti“, – sakė Sigita.

Nežinia, kada vėl apkabins

Šiuo metu keturmetis Nojus jaučiasi kiek geriau, tačiau ir vėl buvo paguldytas į ligoninę. Pasak mamos, sveikatos problemos jų vis neapleidžia, nors viltis pasveikti tikrai gyva.

Berniukas sunkiai laiko galvą, nekalba, nevaldo rankų ir kojų. Valgo tik skystą maistą – sriubas ir košes. Mamą ir kitus dažnai matomus žmones jis atpažįsta, tačiau pamatęs svetimus patempia lūpą ir ima verkti.

„Nors Nojus ir nekalba, matosi, kad stengiasi bendrauti. Žvilgsniu, veido išraiškomis. Iš karto matyti skirtumas, kai prieina nematytas asmuo ir kai tai padarau aš. Be to, kalbant apie jam mielus dalykus, pasikeičia ir žvilgsnis.

Iki šiol man sunku susitaikyti su tuo, kas įvyko. Kas kartą prisiminusi, kaip jis ištiesdavo rankeles ir mane apkabindavo, susigraudinu. Kiekvienas jo žaislas primena, koks judrus ir guvus vaikas Nojukas buvo.

Kaip bebūtų, aš tikiu, kad viskas bus gerai. Man labai padeda mano mama. Ji išėjo į išankstinę pensiją, todėl daug laiko gali praleisti su Nojumi, o ir medikai tvirtina, kad vilčių pasveikti tikrai yra“, – pasakojo Sigita.

Išnaudojo nemokamų paslaugų limitą

Ilgas berniuko gydymas, komplikacijos, nemažas mėnesių, praleistų ligoninėse, skaičius visiškai išsunkė nemokamų paslaugų limitą. Berniukui kas dieną reikalingi masažai, pratimai. Juos atlikti padeda tiek mama, tiek į namus atvykstanti masažuotoja. 

Berniuką moteris augina viena, nors jo tėvas taip pat prisideda prie gydymo išlaidų. Pasak Sigitos, be jo pagalbos būtų buvę dar sunkiau atlaikyti finansinę naštą. 

„Niekada negalvojau, kad mūsų gyvenimas šitaip apsivers aukštyn kojomis. Kai gavome vietą darželyje, buvome laimingi – sūnus norėjo bendrauti su vaikais, aš irgi planavau grįžti į darbą. Deja, viskas pasikeitė. 

Laimė, kad nors su Nojaus tėčiu negyvename kartu, jis prisideda prie mažylio gerovės, kai reikia, pabūna su juo. Man vienai būtų labai sunku. Tačiau sūnui nuolat reikalingos procedūros, kurios kainuoja didelius pinigus. Mes jau išnaudojome visą nemokamų procedūrų limitą, todėl dabar turime už viską mokėti savomis lėšomis“, – prisipažino jauna mama.

Prašo šventinio stebuklo

Sigita tikina, kad vilties prarasti neketina. Ji ir toliau žada daryti viską, kad tik jos sūnaus būklė pagerėtų.

„Kelis kartus vykome į užsienio reabilitacijos centrus. Pernai geri žmonės padėjo finansuoti mažylio kelionę į Vokietiją, kuri iš tiesų stipriai pagerino Nojaus būklę. Jis ėmė pats laikyti galvytę, pagerėjo rankyčių ir kojyčių judesių koordinacija.

Jeigu pastatome ant kojų jis jau bando remtis, nulaikyti savo svorį. Suprantu, kad kelias į sveikatą dar tikrai labai ilgas, tačiau tikiu, jog su geravalių žmonių pagalba savo tikslą tikrai pasiektume“, – sakė moteris.

Užsienio centruose Nojui reikalinga reabilitacija yra labai brangi. Deja, Lietuvos centrai tokių paslaugų pasiūlyti negali, o kelionės kaštai – nemaži. Tam, kad galėtų sumokėti už sūnaus gydymą, moteriai trūksta 2400 eurų.

Norintys prisidėti ir išpildyti vilties kupiną mamos prašymą, rašykite [email protected]