© Redakcijos archyvo asociatyvi nuotr.
Maisto palyginimas: tendencingas tyrimas ar nuogąstavimų patvirtinimas?
Ne visi skirtumai blogi
VMVT paskelbė tyrimo rezultatus, atskleidžiančius žinomų gamintojų maisto prekių, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėčių skirtumus. Tyrime buvo analizuojami maisto produktai, kurie rekomenduotini vartoti retai, tačiau parinkti pasaulyje gaminamų maisto produktų gamintojai. Tai tokie produktai kaip „Milka Chocolate cookies“, persikų arbata „Nestea“, persikų skonio gėrimas „Lipton“, bulvių traškučiai „Lays“, kukurūzų dribsniai „Kellogg‘s Corn flakes“, kava „Nestle Nescafe Gold“, „Coca-Cola“, šokolado kremas „Nutella“ ir pan.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija, vadinasi, kai kuriais atvejais produktų sudėtys buvo tokios pat, o produktų sudėčių skirtumai ne visada rodė Vokietijoje parduodamų maisto prekių pranašumą.
Pasak VMVT Maisto skyriaus specialistės Onos Sužiedelytės, jei vartojame tokius produktus, reiktų stengtis vartoti juos kuo natūralesnės sudėties. Pavyzdžiui, tiek šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, tiek persikų skonio gėrime „Lipton“ Vokietijoje sudėčiai naudojamas tik cukrus, o Lietuvoje parduodamas produktas, kuriame be cukraus dar yra ir fruktozės bei steviolio glikozido. „Kai kuriais atvejais cukrų geriau pakeisti saldikliais, ypač kalbant apie diabetą, nutukimą, nes tokiuose gėrimuose sumažėja kalorijų skaičius“, – pasakojo O.Sužiedelytė.
Dar vienas pavyzdys – Lietuvoje parduodamų bulvių traškučių „Lays“ sudėtyje akrilamido, kurio kiekis maisto produktuose yra ribojamas, yra mažiau.Vokietijoje parduodamų trakučių sudėtyje yra 405 mg/kg akrilamido, Lietuvoje – 201 mg/kg.
Tyrimas pagal tendencijas?
Antradienį paskelbus tyrimo rezultatus, buvo keliamos hipotezės, kad Lietuvoje už neva mažiau kokybiškus produktus vartotojai dar ir daugiau moka. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas tai neigia. Jis pažymi, jog Eurostato surinktais duomenimis, 2016 metais vidutiniškai maistas Lietuvoje kainavo 35 proc. pigiau negu Vokietijoje. Kokybės skirtumo lyginant produktus, parduodamus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, R.Grajauskas taip pat nėra pastebėjęs.
Tai, kad Vokietijoje ir Lietuvoje tų pačių parduodamų produktų sudėtis skiriasi, R.Grajausko neįtikina, kad gimtinėje parduodamų prekių kokybė yra prastesnė.
„Tie skirtumai tarp produktų sudėčių yra labai nedideli, produktai nesiskiria iš esmės. Pavyzdžiui, jogurte, parduodamame Lietuvoje, braškių yra mažiau 0,8 proc. Tai yra beveik tas pats, skirtumas nėra didelis, – mano ekonomistas. – Dabar, atrodo, bandyta tuo sukelti ažiotažą ir pateiki tendencingą informaciją. Man peršasi mintis, kad valdžia, matydama, jog tai šalyje yra jautrus klausimas, bando parodyti, kad stovi prieš korporacijas, yra žmonių pusėje ir pan.“
Skiriasi dėl kainos?
Kaip sako VMVT specialistė O.Sužiedelytė, pagrindinis klausimas išlieka, kodėl vis kai kurių maisto produktų sudėtys Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi. „Kodėl sudėtys skiriasi, geriausiai būtų galima klausti gamintojo. Šiandien yra iškelta problema, žiūrima kaip yra kitose Europos šalyse“, – komentavo tyrime dalyvavusi specialistė.
Ekonomistas R.Grajausko nestebina, kad, nors ir kai kuriais atvejais nežymiai, tačiau sudėtys produktuose skiriasi. Tai, pasak jo, dėl mažesnės perkamosios galios Lietuvoje. „Pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje perkamoji galia dar mažesnė. Tam, kad produktų kainos skirtųsi, natūralu, kad bandoma sutaupyti tam tikrais ingredientais“, – teigė ekonomistas. Jis pažymėjo, jog pagal Eurobarometro apklausas, lietuviams kaina yra svarbiausias dalykas renkantis prekes.
„Tai dėl to, kad žmonių pajamos yra mažos, tad jie nėra patenkinti kainomis. Lietuvoje ypač daug nepasitenkinimo dėl kainų lyginant su kitomis šalimis, nors kainos yra mažesnės nei kaimyninėse Baltijos šalyse, – sakė R.Grajauskas. – Jeigu šalių perkamoji galia yra vienoda, gamintojui nėra prasmės tendencingai tiekti produktų su kitokiomis sudėtimis. Taip tiesiog įvyksta dėl perkamosios galios skirtumų.“
Tarp kitko
Saugūs vartoti
VMVT Darius Remeika sako, jog anksčiau didesnis dėmesys Europos Sąjungoje buvo skiriamas maisto saugai ir tik pastaruoju metu pradėtos viešinti skirtingos maisto produktų sudėtys. „Turiu patikinti, kad visi šie produktai, nepaisant skirtingų ingredientų, yra saugūs vartoti“, – teigia D.Remeika. O tiems, kurie nori ant savo stalo matyti natūralesnius produktus, rekomenduojama rinktis vietos produkciją
VMVT paskelbė tyrimo rezultatus, atskleidžiančius žinomų gamintojų maisto prekių, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėčių skirtumus. Tyrime buvo analizuojami maisto produktai, kurie rekomenduotini vartoti retai, tačiau parinkti pasaulyje gaminamų maisto produktų gamintojai. Tai tokie produktai kaip „Milka Chocolate cookies“, persikų arbata „Nestea“, persikų skonio gėrimas „Lipton“, bulvių traškučiai „Lays“, kukurūzų dribsniai „Kellogg‘s Corn flakes“, kava „Nestle Nescafe Gold“, „Coca-Cola“, šokolado kremas „Nutella“ ir pan.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad iš 33 rūšių maisto prekių 23 skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ar konsistencija, vadinasi, kai kuriais atvejais produktų sudėtys buvo tokios pat, o produktų sudėčių skirtumai ne visada rodė Vokietijoje parduodamų maisto prekių pranašumą.
Pasak VMVT Maisto skyriaus specialistės Onos Sužiedelytės, jei vartojame tokius produktus, reiktų stengtis vartoti juos kuo natūralesnės sudėties. Pavyzdžiui, tiek šaltojoje persikų arbatoje „Nestea“, tiek persikų skonio gėrime „Lipton“ Vokietijoje sudėčiai naudojamas tik cukrus, o Lietuvoje parduodamas produktas, kuriame be cukraus dar yra ir fruktozės bei steviolio glikozido. „Kai kuriais atvejais cukrų geriau pakeisti saldikliais, ypač kalbant apie diabetą, nutukimą, nes tokiuose gėrimuose sumažėja kalorijų skaičius“, – pasakojo O.Sužiedelytė.
Dar vienas pavyzdys – Lietuvoje parduodamų bulvių traškučių „Lays“ sudėtyje akrilamido, kurio kiekis maisto produktuose yra ribojamas, yra mažiau.Vokietijoje parduodamų trakučių sudėtyje yra 405 mg/kg akrilamido, Lietuvoje – 201 mg/kg.
„Kai kurių produktų sudėtys nesiskiria, kai kurių - Lietuvoje palankesnės negu Vokietijos, – pasakojo O.Sužiedelytė. – Tačiau daugelį kitų atveju buvo naudojama mažiau kakavos miltelių, mažiau vaisių, daržovių. Žiūrint vertingųjų medžiagų atžvilgiu, norėtųsi produkto su tokia pačia sudėtimi.“
Tyrimas pagal tendencijas?
Antradienį paskelbus tyrimo rezultatus, buvo keliamos hipotezės, kad Lietuvoje už neva mažiau kokybiškus produktus vartotojai dar ir daugiau moka. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas tai neigia. Jis pažymi, jog Eurostato surinktais duomenimis, 2016 metais vidutiniškai maistas Lietuvoje kainavo 35 proc. pigiau negu Vokietijoje. Kokybės skirtumo lyginant produktus, parduodamus Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, R.Grajauskas taip pat nėra pastebėjęs.
„Penkerius metus gyvenau užsienyje, skirtingose Europos šalyse – Belgijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje. Nuoširdžiai pasakysiu, nejaučiau skirtumo dėl produktų kokybės“, – pasakojo „Danske Bank“ Vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Tai, kad Vokietijoje ir Lietuvoje tų pačių parduodamų produktų sudėtis skiriasi, R.Grajausko neįtikina, kad gimtinėje parduodamų prekių kokybė yra prastesnė.
„Tie skirtumai tarp produktų sudėčių yra labai nedideli, produktai nesiskiria iš esmės. Pavyzdžiui, jogurte, parduodamame Lietuvoje, braškių yra mažiau 0,8 proc. Tai yra beveik tas pats, skirtumas nėra didelis, – mano ekonomistas. – Dabar, atrodo, bandyta tuo sukelti ažiotažą ir pateiki tendencingą informaciją. Man peršasi mintis, kad valdžia, matydama, jog tai šalyje yra jautrus klausimas, bando parodyti, kad stovi prieš korporacijas, yra žmonių pusėje ir pan.“
Skiriasi dėl kainos?
Kaip sako VMVT specialistė O.Sužiedelytė, pagrindinis klausimas išlieka, kodėl vis kai kurių maisto produktų sudėtys Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi. „Kodėl sudėtys skiriasi, geriausiai būtų galima klausti gamintojo. Šiandien yra iškelta problema, žiūrima kaip yra kitose Europos šalyse“, – komentavo tyrime dalyvavusi specialistė.
Ekonomistas R.Grajausko nestebina, kad, nors ir kai kuriais atvejais nežymiai, tačiau sudėtys produktuose skiriasi. Tai, pasak jo, dėl mažesnės perkamosios galios Lietuvoje. „Pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje perkamoji galia dar mažesnė. Tam, kad produktų kainos skirtųsi, natūralu, kad bandoma sutaupyti tam tikrais ingredientais“, – teigė ekonomistas. Jis pažymėjo, jog pagal Eurobarometro apklausas, lietuviams kaina yra svarbiausias dalykas renkantis prekes.
„Tai dėl to, kad žmonių pajamos yra mažos, tad jie nėra patenkinti kainomis. Lietuvoje ypač daug nepasitenkinimo dėl kainų lyginant su kitomis šalimis, nors kainos yra mažesnės nei kaimyninėse Baltijos šalyse, – sakė R.Grajauskas. – Jeigu šalių perkamoji galia yra vienoda, gamintojui nėra prasmės tendencingai tiekti produktų su kitokiomis sudėtimis. Taip tiesiog įvyksta dėl perkamosios galios skirtumų.“
Tarp kitko
Saugūs vartoti
VMVT Darius Remeika sako, jog anksčiau didesnis dėmesys Europos Sąjungoje buvo skiriamas maisto saugai ir tik pastaruoju metu pradėtos viešinti skirtingos maisto produktų sudėtys. „Turiu patikinti, kad visi šie produktai, nepaisant skirtingų ingredientų, yra saugūs vartoti“, – teigia D.Remeika. O tiems, kurie nori ant savo stalo matyti natūralesnius produktus, rekomenduojama rinktis vietos produkciją
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą