Ligos patalas - per brangus malonumas

Ligos patalas - per brangus malonumas

Greitu metu nedarbingumo išmokos gali būti grąžintos į ikikrizinį lygį. Tikėtina, kad ne itin vykęs valstybės bandymas sutaupyti padės darbuotojams išsaugoti sveikatą. Mat pastaraisiais metais darbuotojai buvo priversti rinktis tarp atlyginimo ir gydymosi.

Nuo 2009 metų pirmąsias dvi ligos dienas turint nedarbingumo pažymėjimą nuo 80 iki 100 proc.apmoka darbdavys, o nuo 3 iki 7 ligos dienos sergantysis tegauna 40 proc. darbo užmokesčio.

„Deja, sergant kaip tik susidaro didesnės išlaidos, nes žmogui reikalingi vaistai, sveika mityba. Dėl dabartinės tvarkos žmonės nenori gauti mažesnių atlyginimų, todėl vengia imti nedarbingumo pažymėjimų ir sirgdami eina į darbą. Pastebima, kad dėl tokio darbuotojų elgesio yra padaugėję chroniškų ligų, peršalimai perauga į plaučių uždegimus. O tai lemia, kad ilgainiui žmogui susirgus sudėtingesne ir sunkesne liga jo galutinis sirgimo laikotarpis pailgės, tad valstybė čia niekur nesutaupo. Be to, dirbdami sergantys žmonės užkrečia kolegas ir šie taip pat priversti imti nedarbingumo pažymėjimus“, - situaciją komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Jis primena, kad nedarbingumo išmokų sumažinimas buvo priimtas argumentuojant, jog taip bus taupomas „Sodros“ biudžetas, mat daug žmonių nesąžiningai ima nedarbingumo pažymėjimus tiesiog už pinigus. „Tačiau juk veikia kontrolės ir apsaugos sistemos, tai kodėl jos nėra sukontroliuojamos, o už tai moka darbuotojai savo sveikatos sąskaita. Tie, kas pirko, ir dabar perka, o nukentėjo iš tiesų sergantys žmonės“, - teigia A.Černiauskas.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininkas Stasys Gendvilis nemano, kad šalyje medikai lengva ranka dalija nedarbingumo pažymėjimus, mat nedarbingumui gauti reikia atitikti visą sąrašą reikalavimų, o ir medikai yra tikrinami, kad nepiktnaudžiautų savo padėtimi.

„Neturime konkrečių duomenų, ar nustačius mažesnes nedarbingumo išmokas sergančių darbuotojų smarkiai sumažėjo ir koks tai skaičius, bet pastebima tendencija, kad žmonės nedarbingumo pažymėjimų tikrai vengia. Pastebėjome, jog net kai tikrai reikia, jauni dirbantys žmonės nenori, kad gydytojas išrašytų pažymėjimą. Net po planinių lengvų operacijų žmonės skuba į darbą. Manau, žmonės rizikuoja, nes bijo prarasti pinigus, o ir nenori erzinti darbdavių“, - teigia gydytojų atstovas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder