Šiame tyrime dalyvavo ir Klaipėdos miesto senjorai. Iš viso buvo apklausti 1439 asmenys iš 31 miesto ir rajono.
Džiugu, kad vis daugiau žmonių domisi sveikata bei sveika gyvensena. Nėra išmintis ir senyvo amžiaus žmonės - dauguma jų (63,1 proc.) nuolat gilina savo žinias apie sveikatą: žiūri sveikatos laidas per televiziją, klausosi radijo laidų, skaito literatūrą ar naršo internete. Daugiau nei trečdalis (38,8 proc.) per praėjusius 12 mėn. dalyvavo jų gyvenamojoje vietoje organizuotame sveikatos mokymo (sveikatingumo) renginyje.
Vis dėlto tik trečdalis (27,2 proc.) vyresnio amžiaus žmonių į gydymo ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi profilaktikai. Tai reiškia, kad pas gydytoją einama tik reikalui prispyrus, o profilaktiniai patikrinimai dar nėra itin populiarūs. Pirminės sveikatos priežiūros centruose kraujospūdį, cukraus kiekį bei cholesterolį yra matavusi didžioji dalis (95 proc.) apklaustųjų.
Siekiant sumažinti sveikatos problemų atsiradimo riziką, rekomenduojamos prevencinės priemonės, viena iš tokių priemonių - skiepai. Nemokamai nuo sezoninio gripo skiepijami pavojingų gripo komplikacijų rizikos grupei priskiriami asmenys - vyresni nei 65 metų ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), tačiau apklausus senjorus paaiškėjo, kad daugiau nei pusė jų (54,8 proc.) nė karto nėra skiepijęsi nuo gripo.
1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75/100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80-90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų. Nors skiepų efektyvumas yra įrodytas, Lietuvoje senjorai neskuba skiepytis nuo šios nepagydomos ligos - nuo erkinio encefalito pasiskiepijęs buvo tik kas 6 senjoras (17 proc.).
Kita efektyvi prevencinė priemonė, galinti padėti sumažinti sveikatos problemos plitimą bei jos žalą - valstybės finansuojamos prevencinės programos. Pagrindinis jų tikslas - anksti ir laiku diagnozuoti ligas, taip mažinant sergamumą, neįgalumą ir išvengti mirtingumo dėl šių ligų.
Tyrimo duomenimis, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje dalyvavo 46,2 proc. moterų, o atrankinės mamografijos patikroje dėl krūties vėžio - daugiau nei pusė (54,8 proc.) vyresniojo amžiaus moterų. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudojo didžioji dalis (72,1 proc.) vyresnio amžiaus vyrų. Asmenys, kurie yra priskirti širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, taip pat gali atlikti finansuojamus tyrimus. Dėl šios prevencinės programos, tyrimo duomenimis, gydytojų buvo konsultuotas dažniau nei kas antras (64,5 proc.) senjoras. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudojo daugiau nei kas trečias senjoras (39,9 proc.).
Taigi, nors vyresniojo amžiaus žmonės noriai domisi sveikata, dalyvauja sveikatinimo renginiuose, vis dėlto nepakankama senjorų dalis pasinaudoja prevencinėmis priemonėmis, kurios išties padėtų užkirsti kelią ligoms arba prisidėtų prie ankstyvos jų diagnostikos. Dalyvavimas prevencinėse programose yra populiaresnis nei skiepijimasis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą