Lietuvoje mažėja žmonių, o jaunimas jau pasiligojęs

Lietuvoje mažėja žmonių, o jaunimas jau pasiligojęs

Statistika rodo, kad Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai mažėja gyventojų skaičius, tik nedaug didėja gimstamumas, senyvo amžiaus žmonės gyvena vis ilgiau, tad mūsų visuomenė sparčiai senėja, o jaunų žmonių - kiek jų pas mus belikę - sergamumas ir ligotumas didėja.

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės teigimu, nepaisant kai kurių gerėjimo požymių, Lietuvos demografinė situacija išlieka labai sudėtinga. Nors gimstamumo situacija palengva gerėja ir yra ES vidurkio lygio, jis vis dar labai žemas. Mirtingumo rodikliai prieš aštuonerius metus buvo pradėję mažėti, tačiau išliko vieni blogiausių tarp ES šalių. Emigracijos mastai ir toliau išlieka labai dideli.

Toks nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius, Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių Lietuvos populiacijos nykimo tempus.

Nuo 2012 m. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 mln. žmonių - Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln. žmonių. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų sumažėjo net 32,7 tūkst., arba 1,1 proc. Lietuvos gyventojų mažėjimas 2015 m. viršijo daugiau nei 20 metų Lietuvos populiacijos nykimo periodo (nuo 1992 m.) vidutinį metinį 1,05 proc. mažėjimo tempą.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, per pastaruosius 5 metus jaunimo - 14-29 metų gyventojų - Lietuvoje sumažėjo beveik 2 proc. 2015 m. jaunimas sudarė vos 20,4 proc. visos Lietuvos populiacijos - jų buvo beveik 600 tūkst.

Negana to, pernai beveik 71 proc. jaunų asmenų sirgo kokia nors liga ir buvo užregistruota daugiau kaip 370 tūkst. naujai susirgusių asmenų. Tai sudarė 20 proc. visų naujai susirgusių asmenų, užregistruotų Lietuvoje 2015 m. 75,8 proc. jaunimo apsilankymų pas gydytoją buvo dėl ligos ir tik 23,8 proc. - profilaktiniai.

2015 m. naujai susirgusiems jauniems asmenims dažniausiai buvo nustatytos kvėpavimo sistemos ligos - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Antri pagal dažnumą buvo sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikrų išorinių poveikių padariniai. Dažniausiai jauni žmonės patyrė klubų ir kojų sužalojimus bei pečių lanko ir rankų sužalojimus. Trečioje vietoje sergamumo struktūroje buvo jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos.

Tiesa, jaunimo mirtingumas per pastaruosius 5 metus mažėjo, išskyrus 2013 m., kai 100 tūkst. jaunų gyventojų teko 103,1 mirties - tai buvo didžiausias rodiklis per 2010-2015 m. Tačiau pernai jaunų žmonių mirčių sumažėjo iki 89,7 100 tūkst. jaunų gyventojų ir buvo mažiausias per pastaruosius 5 metus. Iš viso 2015 m. mirė 531 jaunuolis (2010 m. - 674 asmenys).

Didžiausiąją dalį - 67,8 proc. - jaunų žmonių mirties priežasčių struktūroje pernai užėmė mirtingumas dėl išorinių priežasčių. Pagrindinė jaunimo išorinė mirties priežastis buvo savižudybės. 2015 m. nusižudė 142 jauni asmenys. Daugiausiai nusižudė 19 ir 28 metų asmenų - atitinkamai 13 ir 20. Dažniausiai sąmoningą pasitraukimą iš gyvenimo pasirinko suaugę 24-29 metų asmenys (61 žmogus).

Tarp dažniausių jaunimo mirties priežasčių patenka gana beprasmės ir išvengiamos mirtys - atsitiktiniai apsinuodijimai, įvairūs transporto įvykiai, kur sužeisti miršta ne tik važiuojantys automobiliu, motociklais ar kitomis transporto priemonėmis, bet ir pėstieji. Eismo įvykiuose pernai žuvo 50 jaunų asmenų. 28 jaunuoliai pernai nuskendo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder