Lietuvoje ŽIV gydymą gauna tik trečdalis užsikrėtusiųjų ir tai - blogiausias rodiklis Europoje bei Vidurio Azijoje, pabrėžia tyrimo iniciatoriai.
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, daugiau kaip 90 proc. visų galimai užsikrėtusių ŽIV asmenų Lietuvoje žino, kad yra užsikrėtę ŽIV. Rytų Europos šalių regione šio rodiklio vidurkis siekia 76 proc. (visos Europos - 80 proc.) Tačiau didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad tik trečdalis užsikrėtusių ŽIV žmonių kreipėsi į gydytojus dėl ŽIV ligos gydymo.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos, gydytojos Irmos Čaplinskienės, gauti kompensuojamą ŽIV ligos gydymą Lietuvoje teisinių apribojimų nėra, tačiau pacientai susiduria su problema - geografiniu ŽIV ligos gydymo paslaugų prieinamumu, todėl neretai kreipiasi dėl gydymo pavėluotai, kada imuniteto rodikliai yra artimi AIDS stadijai.
„Deja, neskaitant Kalėjimų departamento sistemos, ŽIV ligos gydymo paslaugos gali būti suteikiamos tik penkiuose šalies miestuose, nes kitur ŽIV ligą gydančių gydytojų nėra ir į jų tinklo plėtojimą nebuvo investuota“, - pabrėžia gydytoja.
Žinant, kad ŽIV užsikrėtusių asmenų yra visose Lietuvos savivaldybėse ir pas gydytoją reikia apsilankyti mažiausiai tris kartus per metus, I. Čaplinskienės nuomone, tai yra didelis iššūkis pacientams, tarp kurių nemaža dalis dar turi priklausomybę narkotikams.
Tarptautinėse rekomendacijose pažymima, kad priklausomybių gydymo paslaugos yra viena iš svarbiausių ŽIV prevencijos priemonių, tačiau ir šių paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra nepakankamas ir galimai sudaro socialines prielaidas plisti ŽIV. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Rytų Europos šalys, kur ŽIV ligos gydymo paslaugų vidurkis siekia 34 proc., o bendrai Europos regione minėtas rodiklis siekia 50 proc. - vadinasi, tik kas antras ŽIV užsikrėtęs žmogus Europoje yra gydomas dėl ŽIV ligos.
ULAC duomenimis, 2017 metais dėl ŽIV ligos valstybės lėšomis buvo gydomi 872 pacientai, iš kurių keturi iš dešimties, gaunantys antiretrovirusinius vaistus Lietuvoje, yra užsikrėtę ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą.
Stebėsenos duomenys rodo, kad susiduriama su gydymosi disciplinos problema, kai pacientai savavališkai nutraukia antiretrovirusinę terapiją (kasmet kas dešimtas), nesilanko pas gydytojus.
Naujausiais ULAC duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3133 asmenims, iš kurių kas penktas susirgo AIDS.
ŽIV ligos gydymas nesunaikina viruso organizme, tačiau pristabdo ligos vystymąsi ir jos progresavimą į AIDS (paskutinę ŽIV ligos stadiją) bei sumažina ŽIV perdavimą lytinių santykių metu.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimą apie ŽIV infekuotų asmenų stigmatizacijos ir diskriminacijos formas bei mastą Koalicija „Galiu gyventi” pristatys trečiadienį, sostinės viešbutyje „Artis”.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą