2019 m. gegužės 22 d. 08:29 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Lietuvoje – naujas ir grėsmingas ŽIV posūkis

(2)

2014-10-08, 08:45

Denisas Nikitenka, lzinios.lt, Denisas NIKITENKA

Lietuvoje – naujas ir grėsmingas ŽIV posūkis nuotrauka, foto

© Reuters/Scanpix nuotr.

Lie­tu­vo­je šie­met pa­ste­bi­ma grės­min­ga ten­den­ci­ja: pir­mą kar­tą už­si­krė­tu­sių­jų žmo­gaus im­uno­de­fi­ci­to vi­ru­su (ŽIV) ly­ti­niu bū­du ga­li bū­ti dau­giau nei var­to­jant in­tra­ve­ni­nius nar­ko­ti­kus. O tarp už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV dau­gė­ja ly­tiš­kai ak­ty­vių pa­aug­lių, to­dėl spe­cia­lis­tai jau da­bar pers­pė­ja dėl šio pa­vo­jin­go dės­nin­gu­mo, rašo „Lietuvos žinios“.

Į vie­šu­mą ky­lant nau­jiems fak­tams apie ŽIV pa­pli­ti­mą, Sei­me pra­dė­ta ini­cia­ty­va iš pa­grin­dų kel­ti klau­si­mą dėl pri­va­lo­mo­jo ly­ti­nio švie­ti­mo mo­kyk­lo se. „Tarp už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV ly­tiš­kai plin­tan­čiu bū­du yra ir moks­lei­vių, ir stu­den­tų. Per­nai ste­bė­jo­me tam ti­krą lū­žį, kai už­si­krė­tu­sių ŽIV in­tra­ve­ni­niu ir ly­ti­niu bū­du bu­vo apy­ly­giai, o šie­met bręs­ta nau­jas po­sū­kis. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu diag­no­zuo­ta apie 2 200 in­fe­kuo­tų­jų ŽIV, ta­čiau jų ga­li bū­ti nuo 500 iki 1000 dau­giau“, – LŽ sa­kė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tro va­do­vas dr. Sau­lius Čap­lins­kas.

Už­si­krė­tę paaugliai

Ne vie­nus me­tus Lie­tu­vo­je dau­giau­sia bu­vo re­gis­truo­ja­ma už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV in­tra­ve­ni­niu bū­du – var­to­jant nar­ko­ti­kus. Ta­čiau vals­ty­bės mas­tu ėmus vyk­dy­ti ak­ty­vią pre­ven­ci­jos prog­ra­mą, da­li­jant nar­ko­ma­nams nau­jus švirkš­tus pa­siek­ta tei­gia­mų re­zul­ta­tų. O pa­sta­ruo­ju me­tu ėmė ryš­kė­ti ki­ta ten­den­ci­ja: dau­gė­ja už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV per ly­ti­nius san­ty­kius. To­kia si­tua­ci­ja kai­my­nė­je Lat­vi­jo­je pa­ste­bė­ta jau prieš ke­le­tą me­tų.

„Jei ne­įvyks ne­ti­kė­tų nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo pro­trū­kių, šie­met per ne­sau­gius ly­ti­nius san­ty­kius už­si­krė­tu­sių­jų ŽIV bus dau­giau nei in­tra­ve­ni­niu bū­du. Ypač grės­min­ga at­ro­do si­tua­ci­ja dėl pa­aug­lių. Nors ŽIV at­ve­jų Lie­tu­vo­je diag­no­zuo­ta ma­žiau nei bend­ras Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis, pa­sta­ruo­ju me­tu už­si­krė­ti­mo at­ve­jų ne­ma­žė­ja, tem­pas au­ga“, – tei­gė S. Čap­lins­kas.

Kal­bė­da­mas apie Lie­tu­vos pa­aug­lių įpro­čius įstai­gos va­do­vas tvir­ti­no, kad jie nie­kuo ne­sis­ki­ria nuo ki­tų Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­jų.

„Ly­tiš­kai ak­ty­vūs pa­aug­liai daž­nai ne­su­si­mąs­to, kad ne­bū­ti­nai aso­cia­lus as­muo ar nar­ko­ma­nas ga­li bū­ti už­si­krė­tęs ŽIV. Juk šio vi­ru­so ne­šio­to­jais tam­pa ir žmo­nės iš pa­do­rių šei­mų. Tad ke­lia­mas ki­tas klau­si­mas: ar at­sa­kin­gai ren­ka­ma­si par­tne­rius, ku­rie ly­tiš­kai gal­būt san­ty­kia­vo ne­ži­nia su kuo? Ir ko­dėl ne­nau­do­ja­mi pre­zer­va­ty­vai?“ – svars­tė jis.

Esą pa­lai­dą pa­aug­lių el­ge­sį le­mia dau­gy­bė veiks­nių, ku­rių svar­biau­sias vis dėl­to su­si­jęs su šei­ma. O da­bar­ti­nės ma­si­nės emig­ra­ci­jos lai­kais dau­gu­ma bręs­tan­čių jau­nuo­lių lie­ka gy­ven­ti be tė­vų, to­dėl jiems stin­ga kon­tro­lės.

„Paaug­lių kul­tū­rai tu­ri įta­kos ir te­le­vi­zi­ja, ži­niask­lai­da, pop­kul­tū­ra, ypač al­ko­ho­lis, per ku­rį ne­be­ten­ka­ma svei­ko pro­to ir el­gia­ma­si bet kaip. Aš se­niai sa­kiau, kad rei­kė­tų vi­sais įma­no­mais bū­dais ma­žin­ti al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų prie­ina­mu­mą, pa­vyz­džiui, užd­raus­ti jais pre­kiau­ti de­ga­li­nė­se. Ieš­ko­ji­mas to, ko ne­gau­ni šei­mo­je, ir­gi yra vie­nas veiks­nių, le­mian­čių pa­aug­lių ne­at­sa­kin­gą el­ge­sį“, – kal­bė­jo S. Čap­lins­kas.

AIDS cen­tro va­do­vo tei­gi­mu, pir­miau­sia su­si­rū­pin­ti tu­rė­tų Švie­ti­mo ir moks­lo, ne tik Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. „Dar ga­jus ste­reo­ti­pas, kad ŽIV už­si­krė­tę as­me­nys yra mar­gi­na­lai. O jei, pa­vyz­džiui, pa­aug­lio su­tik­ta bu­vu­si kla­sės drau­gė ar drau­gas yra tvar­kin­gi, jis ne­si­sau­go. Jis ne­sup­ran­ta, kad es­mė – su kuo mer­gi­na ar vai­ki­nas tu­rė­jo ly­ti­nių san­ty­kių prieš tai, o ne su kuo jis pats jų tu­ri. Bū­tent to­kio švie­ti­mo ir trūks­ta“, – ti­ki­no S. Čap­lins­kas.

Po­li­ti­kai užsižaidė

Iš­gir­dę apie kol kas pu­se lū­pų ap­ta­ria­mą ten­den­ci­ją dėl ly­ti­nių san­ty­kių bū­du plin­tan­čio ŽIV Sei­mo na­riai si­tua­ci­jos dra­ma­ti­zuo­ti ne­bu­vo lin­kę.

„Ne­ma­čiau duo­me­nų. Ta­čiau šį klau­si­mą pa­siū­ly­siu įtrauk­ti į par­la­men­to Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to dar­bot­var­kę, aiš­kin­si­mės, kaip yra iš tie­sų. Iš pra­di­nės in­for­ma­ci­jos tam­pa aiš­ku, kad su­val­džius vi­ru­so pli­ti­mą in­tra­ve­ni­niu bū­du ėmė dau­gė­ti juo už­si­krė­tu­sių­jų ly­tiš­kai. Aki­vaiz­du, kad mū­sų gin­čai par­la­men­te dėl ly­ti­nio švie­ti­mo mo­kyk­lo­se per il­gai už­si­tę­sė. Yra tam ti­kri fa­kul­ta­ty­vo for­mos švie­ti­mo ele­men­tai, per eti­kos pa­mo­kas vyks­ta švie­ti­mas, bet to ne­ga­na“, – LŽ sa­kė Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ma­tu­las.

Par­la­men­ta­ro tei­gi­mu, po­li­ti­niu ly­giu vis ba­lan­suo­ja­ma ir ne­ap­sisp­ren­džia­ma dėl bend­ros ly­ti­nio auk­lė­ji­mo prog­ra­mos.

„Kai ku­rie po­li­ti­kai, Baž­ny­čios hie­rar­chai, eks­per­tai ne­ma­no, jog mums rei­kė­tų pri­va­lo­mų ly­ti­nio švie­ti­mo pa­mo­kų mo­kyk­lo­se, o li­be­ra­lio­jo flan­go at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, kad rei­kė­tų tai da­ry­ti net nuo pra­di­nių kla­sių. Trūks­ta bend­ros vals­ty­bi­nės prog­ra­mos šiuo klau­si­mu, da­bar daug kas pa­lie­ka­ma spręs­ti pa­čioms mo­kyk­loms“, – pri­pa­ži­no jis.

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rė Ri­ma Baš­kie­nė LŽ taip pat ti­ki­no, kad ga­lų ga­le rei­kia su­kur­ti Lie­tu­vai adap­tuo­tą, bend­rą, na­cio­na­li­nę ly­ti­nio ug­dy­mo prog­ra­mą.

„Ti­krai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pa­aug­liai ne­ži­no, kas yra pre­zer­va­ty­vai, kaip juos nau­do­ti ir pa­na­šiai. Prob­le­ma ki­ta: trūks­ta mo­ra­li­nio švie­ti­mo, kul­tū­ros skie­pi­ji­mo. Rei­kia ug­dy­ti vai­kų sa­vi­mo­nę, sa­vi­gar­bą, pa­gar­bą ki­tiems, at­sa­ko­my­bės jaus­mą. Štai to­kio komp­lek­si­nio ug­dy­mo prog­ra­mos ir nė­ra. Ir gal mums ne­rei­kia skan­di­na­viš­ko mo­de­lio, tu­ri­me pui­kių spe­cia­lis­tų, gy­dy­to­jų, pe­da­go­gų, tad su­kur­ki­me sa­vo prog­ra­mą“, – siū­lė ji. Esą tai, ko vai­kai ne­gau­na sa­vo šei­mo­se, jei su jo­mis gy­ve­na, tu­ri kom­pen­suo­ti mo­ky­mo įstai­gos.

Gat­vės pa­mo­kų neužtenka

Du vai­kus penk­to­kus au­gi­nan­tis Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis ti­ki­no, kad ly­ti­nis ug­dy­mas tu­rė­tų bū­ti su­de­da­mo­ji vai­kų auk­lė­ji­mo apie žmo­gaus sau­gą prog­ra­mos da­lis.

„Mo­kyk­lo­je yra fa­kul­ta­ty­vas „Žmo­gaus sau­ga“. Ten vai­kams kal­ba­ma ir apie sau­gu­mą gat­vė­je, pir­mą­ją pa­gal­bą, as­mens hi­gie­ną, bet ar aukš­tes­nė­se kla­sė­se dės­to­ma ly­ti­nio švie­ti­mo te­mo­mis, ne­ži­nau. Bū­tent per to­kias žmo­gaus sau­gos pa­mo­kas ir ga­lė­tų vyk­ti mi­nė­tas ug­dy­mas, nes da­bar ta dis­cip­li­na nė­ra aiš­kiai apib­rėž­ta ir ji ne­pri­va­lo­ma, o tu­rė­tų bū­ti“, – svars­tė jis.

E. Ma­siu­lio tei­gi­mu, nė­ra to­kio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro įsa­ky­mo, ku­ris įpa­rei­go­tų mo­kyk­lo­se pa­aug­lius švies­ti ly­ti­nės bran­dos ir gy­ve­ni­mo klau­si­mais.

„Štai čia ir at­si­ran­da spra­ga, o pa­sek­mės: ŽIV ėmė la­biau plis­ti ly­ti­niu bū­du. Nė­ra aiš­kios ly­ti­nio švie­ti­mo po­li­ti­kos ir prog­ra­mos mo­kyk­lo­se, o vai­kams ne­beuž­ten­ka to, ką jie gau­na in­ter­ne­tu ar gat­vė­se. Kol po­li­ti­kai to­liau gin­či­ja­si, koks ly­ti­nio auk­lė­ji­mo mo­de­lis švie­ti­mo įstai­go­se pri­im­ti­niau­sias, gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je“, – pri­pa­ži­no po­li­ti­kas.

Li­be­ra­lo tei­gi­mu, pir­miau­sia rei­kė­tų aps­kri­tai nu­spręs­ti, ar rei­kia ly­ti­nio švie­ti­mo moks­lei­viams, o tik ta­da kur­ti gai­res, kaip ir ko­kia for­ma tai tu­ri bū­ti da­ro­ma.

„Da­bar net pri­nci­pi­nio ap­sisp­ren­di­mo nė­ra. Vis­kas pa­lie­ka­ma mo­kyk­lų va­liai. Ži­no­ma, sa­vo dar­bą dir­ba ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, bet to ne­ga­na. Jei ta ten­den­ci­ja dėl ly­ti­niu bū­du už­si­krė­tu­sių ŽIV pa­aug­lių skai­čiaus au­gi­mo pa­sit­vir­tins, bū­ti­na kel­ti prob­le­mą na­cio­na­li­niu ly­giu. Da­bar dar trūks­ta de­ta­lios in­for­ma­ci­jos“, – tei­gė E. Ma­siu­lis.

Pri­va­lo­mo­jo ug­dy­mo neplanuoja

Švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­trė Ge­no­vei­ta Kra­saus­kie­nė LŽ in­for­ma­vo, kad ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas iki­mo­kyk­li­nio ir bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se vyk­do­mas pa­gal švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tro pa­tvir­tin­tą Ren­gi­mo šei­mai ir ly­tiš­ku­mo ug­dy­mo prog­ra­mą.

„Jos tiks­las – reng­ti jau­nus žmo­nes gy­ve­ni­mui, san­tuo­kai, pa­teik­ti vi­su­mi­nę ly­tiš­ku­mo samp­ra­tą, kur­ti bran­džius tar­pas­me­ni­nius san­ty­kius, vyk­dy­ti anks­ty­vų ly­ti­nių san­ty­kių bei su jais su­si­ju­sių prob­le­mų pre­ven­ci­ją ir kt. Prog­ra­mai įgy­ven­din­ti yra par­eng­ta spe­cia­li me­to­di­nė me­džia­ga. Ly­tiš­ku­mo ug­dy­mas ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien bio­lo­gi­nių fak­tų pa­tei­ki­mu, ne­su­da­rant ga­li­my­bės ap­tar­ti sa­vo jaus­mų, ne­ug­dant bran­džios as­me­ny­bės, ge­ban­čios už­megz­ti ar­ti­mus tar­pu­sa­vio san­ty­kius“, – tei­gė ji.

Esą to­dėl kiek­vie­na­me ug­dy­mo eta­pe, at­siž­vel­giant į vai­kų am­žių, so­cia­li­nius, psi­cho­lo­gi­nius veiks­nius, pra­de­dant iki­mo­kyk­li­niu ug­dy­mu, ly­ti­nio švie­ti­mo te­mos ple­čia­mos, gi­li­na­mos.

„Mo­kyk­lo­je ly­tiš­ku­mo te­mos yra in­teg­ruo­ja­mos į įvai­rias pa­mo­kas. Klau­si­mus, sie­ja­mus su ly­ti­niu ug­dy­mu, mo­ki­niai nag­ri­nė­ja per bio­lo­gi­jos, do­ri­nio ug­dy­mo pa­mo­kas, kla­sės va­lan­dė­les, ne­for­ma­laus ug­dy­mo už­siė­mi­mus. Šiuo me­tu ne­pla­nuo­ja­ma įtvir­tin­ti pri­va­lo­mo ly­ti­nio švie­ti­mo mo­kyk­lo­se“, – sa­kė vi­ce­mi­nis­trė. G. Kra­saus­kie­nė taip pat ti­ki­no, kad ar­ti­miau­siu me­tu nu­ma­to­ma par­eng­ti dvi nau­jas prog­ra­mas pa­grin­di­nio ir vi­du­ri­nio ug­dy­mo įstai­goms.

„Jos ga­lė­tų bū­ti kaip pa­si­ren­ka­ma­sis da­ly­kas ar­ba in­teg­ruo­ja­mos į ki­tų da­ly­kų pa­mo­kas, į ne­for­ma­lų­jį ug­dy­mą. Švie­ti­mo įstai­gos, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ini­ci­juo­ja ir vyk­do daug įvai­rių pre­ven­ci­jos prog­ra­mų, mo­ky­mų, skir­tų tė­vams, kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo prog­ra­mų mo­ky­to­jams, ta­čiau šios si­tua­ci­jos spren­di­mas la­bai pri­klau­so nuo pa­čios vi­suo­me­nės ver­ty­bių sis­te­mos“, – tvir­ti­no švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nis­trė.

ŽIV­/AIDS klau­si­mais kreip­tis:

Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras (Nu­ga­lė­to­jų g. 14D, Vil­nius), www.ulac.lt

Dėl ano­ni­mi­nių ŽIV ty­ri­mų kreip­tis ne­mo­ka­mu tel. 8 800 01 111.

Žymos: živ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2016-06-15   01:18

IP: 197.210.226.69

Gera diena,

Ar jums reikia verslo paskolą? ar asmeninės paskolos? Ar ketinate skolintis paskolą? taip susisiekite su mumis dabar su daugiau informacijos. nedvejodami perduoti jūsų prašymą šiuo metu elektroniniu paštu (john_mclondoninvestment@hotmail.com)

paskolos paraiškos formą:

pilnas vardas:
paskolos suma:
Kontaktinė adresas:
Šalis:
telefono numeris:
paskolos trukmė:
tikslas paskolos:

Laukiu jūsų skubiai reaguoti.

Tevas

2015-02-09   17:52

IP: 78.58.186.99

Paaugliai is esmes stokoja atsakomybes. Ar nuosirdziai tikite, kad lytiskai apsisvietes paauglys nuolat nesiosis prezervatyva, kad reikalui esant panaudotu, net jei ir tures ar panaudos laiku ir tinkamai, ar tuo metu nebus apsvaiges nuo narkotiniu medziagu ir t.t ir t.t. Klaida galvoti, kad lytinis svietimas isspres problema, manau gali net paashtrinti, nes bus kaip ankstyvo santykiavimo reklama. Vaikus reikua auklet kad neuzsiiminetu tokiais dalykais iki pilnametystes, o ne mokint kaip prezervatyva uzsimaut. Ir tas auklejimas turi iseit is seimos, is poziurio egzistuojancio seimoje. Cia ilgalaikis procesas visos visuomenes moralumo procesas, kad ir kaip noretusi kad butu kitaip.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskelbti Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės...

Iš naujo: ligoninių direktorių ieškos pagal naują tvarką nuotrauka, foto

Praėjusią savaitę Klaipėdos gydymo įstaigų slaugytojai įvairiai minėjo savo profesinę šventę. Klaipėdos...

Apie slaugytojų darbą kalbėta mokslinėje konferencijoje nuotrauka, foto

Siekdama gerinti vaikų sveikatos priežiūros kokybę ir bendradarbiaudama su šeimos gydytojų bei...

Atsisakoma perteklinių pažymų apie vaikų sveikatą nuotrauka, foto

Naujiena Sveikatos biuro veiklų padangėje - vasaros stovyklos 7-12 m. vaikams! Stovyklos vyks dienos...

Sveikatinančios vasaros stovyklos 7-12 m. vaikams nuotrauka, foto

Geležinkelininkai remontuoja tilto dangą nuotrauka, foto

Klaipėda, AB "Lietuvos geležinkeliai" pradėjo remontuoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, jungiantį Klaipėdos centrinę...

Melnragėje prie praeivių kibę vyrai sulaukė policijos nuotrauka, foto

Kriminalai, Sekmadienio vakaras Melnragės paplūdimyje praėjo neramiai. Beveik porą valandų garsiakalbiu poilsiautojus gąsdinę...

Palangos verslas pasitinka vasarą nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Turizmo sezonas tikrai prasidėjo“, – sako Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos...

Pajūrio derbyje pasiekta pergalė! nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo A lygoje Klaipėdos „Atlantui“ pavyko nutraukti penkerių nelaimėtų rungtynių seriją. Uostamiesčio...

Klaipėda, Paskelbta prieš 28 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...