Lietuvių gyvensena tampa sveikesnė?

Tyrimą atlikę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai Vilius Grabauskas, Jūratė Klumbienė, Janina Petkevičienė, Edita Šakytė, Vilma Kriaučionienė ir Aurelijus Veryga pažymi, kad vis dėlto Lietuvos žmonių gyvensenos įpročiai keičiasi sveikatai palankia linkme.

Tikslas - sveika gyvensena

Vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos uždavinių - formuoti sveiką gyvenseną. Gyvensenos pokyčių stebėsena yra svarbi, vertinant sveikatos politiką, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų efektyvumą. Gyvensenos veiksniai tiriami daugelyje šalių.

Rūkymo paplitimas, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimas, fizinis aktyvumas, daržovių ir vaisių vartojimas, kūno masės indeksas įtraukti į Europos sveikatos rodiklių sąrašą ir gali būti palyginami tarp šalių. Be to, gyvensenos stebėsenos duomenys gali būti panaudoti, prognozuojant ateities kartų sveikatą, numatant iššūkius sveikatos priežiūrai ir jų valdymo strategijas.

Įvairių socialinių gyventojų grupių gyvensenos skirtumai lemia jų sveikatos netolygumus. Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje numatyta sumažinti sveikatos netolygumus. Suaugusių žmonių gyvensenos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1994 m., kai Suomijos visuomenės sveikatos instituto iniciatyva buvo pradėtas tarptautinis "Finbalt health monitor" tyrimas, kuriame dalyvavo Suomija ir Baltijos šalys. Lietuvoje gyvensenos stebėseną vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensena tiriama kas antri metai. 2014 m. atliktas vienuoliktas gyvensenos tyrimas.

Įpročiai

Tabako rūkymas yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių priešlaikinį mirtingumą. Šis žalingas įprotis labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų, ypač tarp vyrų. Per dvidešimt metų rūkančių žmonių dalis keitėsi. Rūkymo paplitimas, didėjęs iki 2000 metų, vėliau pradėjo mažėti tarp vyrų ir stabilizavosi tarp moterų. 2014 m. kasdien rūkė 33 proc. vyrų ir 12 proc. moterų.

Lietuva pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui pirmauja tarp Europos šalių. Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra viena iš pagrindinių priešlaikinės mirties, ligų ir traumų priežasčių. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia daugybę socialinių problemų. Per dvidešimt metų bent kartą per savaitę gėrusių stiprius alkoholinius gėrimus vyrų dalis šiek tiek sumažėjo, o moterų - beveik nepakito. Alaus vartojimas sparčiai didėjo 1994-2002 metais. 2004-2006 metais gyventojų, atsakiusių, kad geria alų bent kartą per savaitę, dalis nesikeitė, o nuo 2008 m. ji šiek tiek sumažėjo.

Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kinta tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Pastebima, kad didelė gyventojų dalis sumuštiniams tepti vartoja sviestą, kuriame gausu sočiųjų riebalų rūgščių, didinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje. Nuo 1994 m. iki 2000 m. sviestą tepančių ant duonos gyventojų dalis mažėjo, o nuo 2000 m. vėl ėmė didėti. 2014 m. sviestą ar tepų sviesto ir augalinių aliejų mišinį ant duonos tepė 60 proc. vyrų ir 59 proc. moterų.

Kankina antsvoris

Fizinio aktyvumo stoka - viena svarbiausių antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių. Dėl mechanizacijos ir automatizacijos sumažėjo sunkaus fizinio darbo. 2014 m. tyrimo duomenimis, tik 9,6 proc. vyrų ir 1,7 proc. moterų atsakė, kad jie dirba sunkų fizinį darbą. Beveik ketvirtadalis vyrų (27,4 proc.) ir 39,7 proc. moterų dirbo sėdimą darbą.

Nors ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena iš fizinio aktyvumo formų, per dvidešimt metų du kartus sumažėjo vyrų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis. Moterų ėjimo į darbą įpročiai beveik nepasikeitė.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad nutukimas - didžiausia nepripažinta visuomenės sveikatos problema, turinti didelę reikšmę daugelio šalių gyventojų sergamumui ir mirtingumui. Siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, būtina įgyvendinti nutukimo profilaktikos ir kontrolės priemones, kurių efektyvumo vertinimui reikia nuolat stebėti nutukimo paplitimo kitimą.

Tiriamųjų lietuvių buvo prašyta nurodyti savo ūgį ir svorį. Analizuojant duomenis buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI). Asmenys, kurių KMI buvo 25 kg/kv. m arba didesnis, buvo laikomi turinčiais antsvorį, o asmenys, kurių KMI buvo 30 kg/kv. m arba didesnis - nutukusiais. Per dvidešimt metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 59 proc., o nutukimo - nuo 10 proc. iki 19 proc. Turinčių antsvorio ir nutukusių moterų dalis buvo panaši per visą tyrimo laikotarpį. 2014 m. 46 proc. moterų turėjo antsvorio, o 17 proc. buvo nutukusios.

Nuo 1994 m. nutukimo paplitimas padidėjo tiek tarp vidurinio ir žemesnio, tiek ir tarp universitetinio išsilavinimo vyrų. Per visą tyrimo laikotarpį nutukimo paplitimo skirtumai tarp vyrų skirtingo išsilavinimo grupėse buvo nežymūs. Moterų nutukimo paplitimo pokyčiai buvo susiję su išsilavinimu. Per du dešimtmečius nutukusių aukštojo išsilavinimo moterų dalis sumažėjo nuo 15 proc. iki 10 proc., o nutukusių vidurinio ir žemesnio išsilavinimo moterų dalis beveik nepasikeitė.

Ligų profilaktika

Lietuvoje yra vykdoma asmenų, priskirtinų didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programa. Pagal šią programą 40-55 m. vyrams ir 50-65 m. moterims turėtų būti nustatomi pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai ir įvertinama šių ligų rizika pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas. Rizikai įvertinti būtina pamatuoti arterinį kraujospūdį, nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujyje, įvertinti rūkymo įpročius, nustatyti, ar nesergama ŠKL, cukriniu diabetu.

2014 m. 77 proc. vyrų ir 89 proc. moterų nurodė, kad jiems per praėjusius metus buvo pamatuotas arterinis kraujospūdis. Per tyrimo laikotarpį arterinio kraujospūdžio matavimo dažnis reikšmingai nesikeitė. Nuo programos pradžios (2006 m.) cholesterolio koncentracijos tyrimų atliekama daugiau. Per visą tyrimo laikotarpį moterų, kurioms buvo atliktas cholesterolio koncentracijos tyrimas, dalis išaugo beveik 3 kartus, vyrų - 2,7 karto.

Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Tikslinė grupė - 25-60 m. moterys, kurioms kartą per trejus metus turėtų būti paimtas ir ištirtas tepinėlis iš gimdos kaklelio. 2004 m. gana didelė moterų dalis (69 proc.) atsakė, kad joms per praėjusius trejus metus buvo paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio, tačiau gali būti, kad dalis moterų galėjo nežinoti, iš kur, - gimdos kaklelio ar makšties.

2006 m., kai moterys tapo labiau informuotos apie patikras, atsakiusiųjų, kad joms buvo imtas gimdos kaklelio tepinėlis, dalis sumažėjo iki 60 proc. 2014 m. 74 proc. moterų atsakė, kad per praėjusius trejus metus jos dalyvavo patikroje dėl gimdos kaklelio vėžio.

Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma krūties vėžio patikros programa, kuri numato, kad visoms 50-69 m. moterims kas dveji metai būtų atliekama mamografija. Moterų, kurioms šis tyrimas buvo atliktas per praėjusius dvejus metus, dalis išaugo nuo 18 proc. 2004 m. iki 66 proc. 2014 m. Per tyrimo laikotarpį moterų, kurioms buvo atlikta mamografija, dalis labiau padidėjo tarp vidurinio ar žemesnio išsilavinimo moterų nei universitetinio išsilavinimo moterų, todėl dalyvavimo patikroje dėl krūties vėžio skirtumai tarp išsilavinimo grupių sumažėjo.

Keičiasi į gera?

Mokslininkų nuomone, galima teigti, kad Lietuvos žmonių gyvensenos įpročiai keičiasi sveikatai palankia linkme. Mažėja, nors ir lėtai, rūkymo paplitimas tarp vyrų, pasyvaus rūkymo darbovietėje ir namuose dažnis. Šiek tiek sumažėjo dažnai stiprius alkoholinius gėrimus vartojančių vyrų dalis ir stabilizavosi alaus vartojimo dažnis. Mažėja riebaus pieno vartojimas ir didėja gyventojų, kasdien valgančių šviežias daržoves, dalis. Daugiau žmonių laisvalaikiu mankštinasi, naudoja šviesos atšvaitus tamsiu paros metu ir segasi saugos diržus važiuodami automobiliu.

Pagerėjo gyventojų sveikatos vertinimas. Daugiau gyventojų dalyvauja prevencinėse patikrų programose. Deja, nesveikų gyvensenos įpročių paplitimas vis dar išlieka didelis, didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų.

Skirtingų socialinių grupių gyvensenos pokyčiai yra nevienodi. Tarp aukštojo išsilavinimo žmonių labiau mažėja rūkymo ir pasyvaus rūkymo paplitimas, riebaus pieno vartojimas, didėja atšvaitų ir saugos diržų naudojimas, gerėja sveikatos vertinimas ir dalyvavimas prevencinėse patikrose, palyginti su vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojais. Dėl šios priežasties socialiniai gyvensenos netolygumai tarp Lietuvos gyventojų išlieka.

Parengė Virginija SAMULIONYTĖ