Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2011 metais užregistruota daugiau nei 1,5 tūkst. naujų susirgimo kolorektaliniu vėžiu atvejų, o iš viso tais metais priskaičiuota daugiau nei 7 tūkst. sergančiųjų.
Diagnozuoja vėlai
"Tai - vienas iš sparčiausiai augančių susirgimų. Susirgimo kitomis vėžio atmainomis, pavyzdžiui, plaučių, prostatos, skaičius yra daugmaž stabilizavęsis, tačiau storosios žarnos vėžio atvejų skaičius nuolat auga. Ši problema didesnė išsivysčiusiose šalyse ir tose, į kurias ateina greito maisto kultūra", - komentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Pasak jo, nerimą medikams kelia tai, kad dažnai liga būna užleista - daugiau nei pusė kolorektalinio vėžio navikų atvejų diagnozuojami III ar IV stadijos. Pastarosios išgydyti praktiškai nebeįmanoma. 2011 m. I ir II stadijos storosios žarnos vėžys diagnozuotas tik 37 proc. pacientų.
Deja, kuo ilgiau delsiama gydytis, tuo labiau mažėja išgyvenamumo rodiklis. Lietuvoje, jei storosios žarnos vėžys diagnozuotas dar neišplitęs, išgyvenamumo rodikliai siekia 85 proc.
Pasak KUL Branduolinės medicinos centro vadovės dr. Aistos Plieskienės, peržiūrėjus 2014 metų duomenis paaiškėjo, jog čia pernai sulaukta 20 proc. daugiau kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų nei 2013-aisiais.
"Ši problema aktualėja ir labai svarbus šios lokalizacijos vėžio kokybiškas gydymas", - kalbėjo A. Plieskienė.
Pokalbininkų teigimu, taikomi įvairūs gydymo metodai: chirurgija, spindulinė terapija, chemoterapija, biologinė terapija.
"Prieš pusantrų metų pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti volumetrinę moduliuoto intensyvumo spindulinę terapiją. Mūsų pacientai tokį gydymą lengviau priima, būna mažiau šalutinių reiškinių, nes žarnyno vėžio gydymas visada yra iššūkis", - sakė A. Plieskienė.
Prevencija nesudėtinga
Pasak pokalbininkų, galima kalbėti apie rizikos grupę, kurioje esantiems žmonėms yra didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu. Tai - vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tie, kuriems yra linkę augti polipai, sergantieji opiniu kolitu, skurdžios dietos, vartojantys daug riebalų ir mėsos, mažai daržovių ir ląstelienos. Taip pat - rūkantieji ir tie, kurių šeimoje jau buvo diagnozuotas kolorektalinio vėžio atvejis.
Medikų teigimu, beveik trijų ketvirtadalių šios ligos atvejų būtų galima išvengti propaguojant sveiką gyvenseną, mat tyrimai įrodo tiesioginį ryšį tarp kolorektalinio vėžio ir dietos bei gyvenimo būdo, o genetiniai pakitimai organizme nulemia mažiau nei 10 proc. visų susirgimo atvejų.
Teigiama, jog valgant daug daržovių ir vaisių, renkantis neriebų, augalinį maistą, saikingai vartojant alkoholį, esant fiziškai aktyviems ir atsikračius antsvorio, tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu yra kur kas mažesnė.
Specialistai taip pat rekomenduoja vartoti mažiau raudonos, riebios mėsos (kepsniai, dešrelės), riebalų (perdirbta mėsa, riebalai, taukai mėsoje ir kasdieniuose produktuose), rafinuoto cukraus (kepiniai, saldainiai, gėrimai).
Lietuviai skatinami nelaukti ligos simptomų ir tikrintis sveikatą. Jau antrus metus Lietuvoje vykdoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta ankstyvosioms storosios žarnos vėžio stadijoms nustatyti ir mirštamumui nuo šios ligos sumažinti.
Kartą per dvejus metus tikrinami 50-74 metų amžiaus asmenys, atliekant slapto kraujavimo išmatose testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Jei testo rezultatas teigiamas, atliekamas tikslesnis tyrimas - kolonoskopija. Radus patologinių pakitimų storajame žarnyne (uždegimas, polipas, navikas ir pan.) atliekama biopsija bei mikroskopinis medžiagos ištyrimas.
Simptomai
Nors dažniausiai serga vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, pasitaiko ir jaunesnio amžiaus pacientų. Jei jūsų amžius perkopė 50 metų ribą ar priklausote rizikos grupei, vertėtų atkreipti dėmesį į kolorektalinio vėžio simptomus. Dažniausiai pasireiškia neseniai atsiradęs ar pastovus viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, ypač, jei tuštinantis kraujuojama, pilvo skausmai, išmatose nuolat randama kraujo, pastebima anemija ar svorio netekimas, nepaaiškinamas stiprus nuovargis, nepaaiškinamas nuolatinis vėmimas.
Faktai
Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, 2013 m. kolorektalinis vėžys yra 3 vietoje pasaulyje pagal diagnozuojamų susirgimų skaičių tarp vyrų ir 2 vietoje tarp moterų. 2012 metais Lietuvoje buvo diagnozuota daugiau nei 1600 naujų šios atmainos vėžio atvejų, Europoje - beveik 447 tūkst. atvejų. Mirtingumas tarp sergančiųjų šia liga siekia 50 proc. - per metus pasaulyje nuo kolorektalinio vėžio miršta daugiau nei 0,5 mln. žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą