Lietuvoje šiuo metu oficialiai registruota apie 120 tūkst. šia liga sergančių žmonių. Manoma, kad dar antra tiek žmonių kol kas net nežino, jog ja serga. Vien per pastaruosius dvejus metus sergančiųjų padaugėjo net 10 proc.
Pasak Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus, pastarąjį dešimtmetį pasaulis atsidūrė ties diabeto pandemijos riba. Šiuo metu, oficialiais duomenimis, diabetu serga kas dvidešimtas mūsų šalies gyventojas.
Skaičiuojama, kad šalyje 2-ojo tipo cukriniu diabetu serga kas dvidešimtas šalies gyventojas, tačiau endokrinologai perspėja - jeigu sergančiųjų šia liga ir ateityje daugės taip sparčiai, kaip dabar, greitai cukriniu diabetu gali sirgti kas dešimtas mūsų šalies žmogus.
Dar vienas pavojaus signalas - daugėja 2-ojo tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų, nors dar visai neseniai šia liga sirgo tik suaugusieji.
Medikai teigia, kad ligos plitimą skatina vakarietiškas gyvenimo būdas, urbanizacija, ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas ir kiti veiksniai. Tai lemia nutukimą, kuris yra pagrindinis 2-ojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys.
Diabetas ne tik blogina žmogaus gyvenimą, padaro jį neįgalų, bet ir trumpina jo amžių. Įrodyta, kad dėl žmonių prarasto darbingumo, kurio priežastis diabetas, šalių patiriami ekonominiai nuostoliai daug kartų viršija jų tiesiogines išlaidas sveikatos apsaugai. Bet cukrinį diabetą galima valdyti. Jeigu rizikuojantiems susirgti 2-ojo tipo diabetu žmonėms taikomos profilaktikos priemonės, jie gali ligos išvengti arba atitolinti susirgimo pradžią. Tai jiems gali padėti išvengti ir kitų grėsmingų ligų - širdies kraujagyslių, onkologinių, gastroenterologinių. Taip pat labai svarbu, kad sergantiems kuo anksčiau būtų nustatyta liga ir skirtas individualus gydymas.
Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, ministerijoje priimami sprendimai, kuriais siekiama gerinti cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenimą. Jau artimiausiu metu Lietuvoje turėtų atsirasti diabeto kabinetai tose 13-oje savivaldybių, kuriose jų iki šiol nebuvo. Kasmet skiriama ir vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų cukriniam diabetui gydyti - 2014 m. tam buvo skirta 27 mln. eurų.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovės doc. Žydrūnės Visockienės, nors bendra skiriamų lėšų suma didėja, negalima teigti, kad didėja ir suma, skiriama kiekvieno žmogaus gydymui, nes sparčiai daugėja ir sergančiųjų. Skaičiuojant išlaidas vienam pacientui paaiškėja, kad jos ne didėja, o net šiek tiek mažėja. Negana to, skaičiuojamos išlaidos tik diabetui, o ne jo komplikacijoms gydyti.
„Diabeto gydymas šalyje finansuojamas 100 proc., ir tai yra labai gerai, tačiau jis yra apribotas tam tikrų gydymo schemų, kurios yra pagrįstos ekonomiškai, bet mažai pagrįstos mediciniškai, - teigia specialistė. - Mūsų tikslas - pasiekti, kad kiekvienam pacientui galima būtų skirti individualų, mediciniškai pagrįstą gydymą. Lietuvoje turėtų būti įtvirtintas individualizuotas požiūris į pacientą ir galimybė paskirti individualų gydymą, - tai jau yra išsivysčiusiose Vakarų šalyse, prie to teks priprasti ir Lietuvos medikams bei gydymo įstaigoms.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą