2017 m. lapkričio 23 d. 09:25 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Laimė gimsta širdyje, o pyktis?

2017-11-10, 15:12

Milda KUNSKAITĖ

Laimė gimsta širdyje, o pyktis? nuotrauka, foto

© EPA-ELTA nuotr.

Pagal vieną graikų mitą daugelis žmoniją kamavusių ligų buvo tokių neigiamų emocijų kaip kerštingumas, pyktis ir pavydas, į laisvę išleistų deivės Pandoros, pasekmė. Senovės gydytojai manė, kad įvairūs žmogaus organai kontroliuoja įvairias nuotaikas, pavyzdžiui, laimė kyla iš širdies, pyktis iš kepenų, baimė iš inkstų.

Emocijos paprastai apibūdinamos kaip reakcija į tam tikrus stimulus ir yra susijusios su fiziologiniais pakitimais (pulso padažnėjimas, kai kurių liaukų suaktyvėjimas, kvėpavimo sutankėjimas, kūno temperatūros padidėjimas), kurie motyvuoja žmogų veikti. Paprasčiau tariant, emocijos - tai proto jausmai, kūno fizinių pojūčių ekvivalentas. Žmogaus emocijų naudojimas - vienas veiksmingiausių reklamos metodų.

XVII a. Renė Dekartas (Renee Descartes) žmogaus emocijas vertino kaip hidraulinę sistemą. Jis manė, kad žmogus jaučia pyktį arba liūdesį, nes atsiveria atitinkami vidiniai vožtuvai ir išleidžia tokius skysčius kaip tulžis ir flegma. Kaip rodo žurnalo „Journal of Consumer Research“ atliktas tyrimas, žmonės, mąstantys abstrakčiau, geriau reaguoja į reklamą, grindžiamą įvairiomis emocijomis, palyginti su tais, kas mąsto konkrečiau. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad yra tiesioginis tam tikrų drabužių vilkėjimo ir emocinės būsenos ryšys. Pavyzdžiui, depresuojančios arba liūdnai nusiteikusios moterys greičiausiai rinksis dukslias palaidines, megztukus ir džinsus. Moterys, kurios yra pakilios nuotaikos, greičiausiai pirmenybę teiks mėgstamai suknelei, juvelyriniams dirbiniams ir apskritai atrodys elegantiškiau.

Žodis „emocija“ yra kilęs iš lotynų „emotio“, t.y. „ex“ - „iš“ ir „motio“ (iš „movere“) - „judėjimas, veikimas, gestas“. Žodis „instinktas“ kilo iš lotyniško „instinctus“, reiškiančio „kurstymas, impulsas“, susijusio su indoeuropietiškuoju „steig“ - „badyti, durti, lazda“.

Tyrimai rodo, kad naujos technologijos, taip pat socialiniai tinklai, prisideda prie didesnio emocinio atsiskyrimo, žmonių vienišumo.

Emocinė prievarta yra panaši į „smegenų plovimą“, nes jos tikslas yra palaipsniui mažinti žmogaus pasitikėjimą savimi, savigarbą ir savivertę. Emocinė prievarta gali būti įvairių formų, įskaitant finansinio pajėgumo naudojimą žmogui kontroliuoti, grasinimą palikti, žmogaus orumo žeminimą, nuolatinę kritiką, kreipimąsi vardu arba riksmą.

Kiekvienoje emocijoje yra trys komponentai: 1) fiziologiniai pokyčiai (pavyzdžiui, širdies ritmo didėjimas), 2) reakcija veiksmais (pavyzdžiui, siekis pabėgti nuo emocijos šaltinio arba kontaktuoti su juo, 3) subjektyvūs išgyvenimai, kaip pyktis, laimė arba liūdesys.

Istoriškai susiklostė, kad psichologai neturi vieningos nuomonės, kada kyla emocijos: prieš veiksmą, tuo pačiu metu kaip ir veiksmas arba kaip atsakas į savaiminį fiziologinį procesą. Dauguma neurobiologų skiria terminus „emocija“ ir „jausmas“. Žodžiu „emocija“ jie apibūdina automatišką (nesąmoningą) smegenų reakciją į tam tikrus dirgiklius, o „jausmas“ - mūsų sąmoningą reakciją arba įspūdį.

Čarlzas Darvinas (Charles Darwin) manė, kad emocijos buvo naudingos evoliucijai, nes didino šansus išgyventi. Pavyzdžiui, smegenys naudoja emocijas atitolinti mus nuo pavojingo gyvūno (baimė), pūvančio maisto ir fekalijų (pasišlykštėjimas), kad kontroliuotų mūsų resursus (pyktis), kad gautume gero maisto arba ieškotume seksualinio partnerio (malonumas ir geismingumas).

Jeigu žmonės keičia veido išraišką, kad išreikštų emocijas, jie tas emocijas faktiškai ima jausti.

Išorinių signalų tipai, kuriais evoliucija žmogų parengė baimei, sukelia vidinį atsaką, nors žmonės iš patirties žino, kad yra palyginti saugūs. Vis dėlto žmonės daug silpniau reaguoja į tikrai pavojingas rizikas, kurioms evoliucija jų neparengė, pavyzdžiui, mėsainiai, rūkymas ir nesaugus seksas, nepaisant to, kad dauguma kognityviniu lygmeniu pripažįsta šiuos pavojus. Dauguma mokslininkų mano, kad pagrindinės emocijos yra įgimtos, o ne įgytos. Pavyzdžiui, aklų gimusių žmonių, niekada nemačiusių kitų žmonių, veidų išraiškos būna būdingos pagrindinėms emocijoms. Robertas Plučikas (Robert Plutchik) 1980 m. pasiūlė 8 pagrindines įgimtas emocijas: tai džiaugsmas, smalsumas, baimė, nuostaba, liūdesys, pasibjaurėjimas, pyktis ir viltis. Jis daro prielaidą, kad sudėtinės emocijos kaip kaltės jausmas ir meilė yra pirminių emocijų deriniai.

Neigiamų emocijų išraišką ir išgyvenimą (pavyzdžiui, depresijos ir nerimo) lydi didesnis galvos smegenų žievės dešiniosios kaktos skilties bei gilesnių struktūrų, pavyzdžiui, migdolinio kūno suaktyvėjimas, o reiškiant teigiamas emocijas daugiau suaktyvėja kairioji kaktos skiltis.

Spalvos gali daryti didelę įtaką emocinėms reakcijoms. Nors, aišku, ne visi žmonės jaučia vienodas emocijas, reaguodami į tą pačią spalvą, daugumą raudona ir oranžinė jaudrina, o mėlyna ir purpurinė - ramina. O pilka, ruda, juoda ir balta paprastai emocijas slopina. Tyrimai rodo, kad vaikai, žaidusieji oranžiniame kambaryje, buvo geranoriškesni, vikresni, kūrybingesni ir ne tokie dirglūs kaip vaikai, žaidusieji kambariuose baltomis, rudomis ir juodomis sienomis.

Kai žmonės bando slėpti stiprias emocijas, dažniausiai yra matomos „mikroišraiškos“ - emocijos, kurių patys žmonės nepastebi ir kurios trunka tik 1/24 sekundės dalį.

Emocijos yra užkrečiamos. Neigiamos arba nemalonios emocijos - labiau negu neutralios arba teigiamos.

Tik žmonės reiškia nuostabą išsižiodami. Bet visos kitos žmonių ir gyvūnų emocijos turi daugiau panašumų negu skirtumų. Ypač tai pasakytina apie primatų ir žmonių panašumą pykstant, bijant, jaučiant laimę ir liūdesį.

Motinos yra kantresnės mergaičių, o ne berniukų verksmui. Tai gali rodyti, kad suaugusio žmogaus emocijų reiškimo būdą formuoja motina ankstyvoje vaikystėje.

Vyrai ir moterys jaučia vienodas emocijas, bet moterys paprastai yra labiau linkusios jas demonstruoti.

Vizualiai patraukli nesveiko maisto reklama yra skirta vartotojų emocijoms sukelti. Mokslininkai teigia: jeigu žmonės geriau suprastų šias emocijas, jie būtų gerokai išrankesni maistui.

Daugelis psichologų instinktus ir emocijas laiko panašiais, nes ir vieni, ir kiti pasireiškia automatiškai. Skirtumas tik tas, kad instinktai yra spontaniški, iracionalūs ir įgimti, o emocijos daug racionalesnės, jos yra sudėtinga biologijos, elgsenos ir sąmonės grįžtamojo ryšio sistema.

Botokso injekcijos gali sumažinti senėjimo požymius, bet žmogaus veidas tampa ne toks gyvas ir išraiškingas. Paradoksalu, bet ne tokie emocingi žmonės kitiems yra mažiau patrauklūs.

Nors mokslininkai nerado nė vienos kultūros, kurioje žmonės šypsotųsi jausdami pasibjaurėjimą arba raukytųsi būdami laimingi, šiokių tokių keistenybių vis dėlto pasitaiko. Pavyzdžiui, japonams yra daug sunkiau negu amerikiečiams veide atspindėti pyktį, jie paprastai stengiasi veido išraiška nerodyti antipatijos.

Iš visų veido išraiškų šypsena gali būti apgaulingiausia. Yra apie 18 šypsenos rūšių: mandagi, žiauri, kukli, nenuoširdi ir t.t. Bet tik viena atspindi tikrą laimę, ji yra žinoma kaip Diušeno šypsena, taip pavadinta prancūzų neurologo Gijomo Diušeno (Guillaume Duchenne) vardu, nes jis pirmas aprašė šį reiškinį.

Emocija, glaudžiai susijusi su baime - smalsumas. Kai kurie psichologai net mano, kad baimė turi dvi puses: viena - noras bėgti, kita - noras tyrinėti.

Platonas emocijas ir protą apibūdina kaip du žirgus, kurie žmogų tempia į skirtingas puses. Tačiau šiuolaikiniai neurologai teigia, kad proto pagrindas yra emocijos ir jų nevadina antagonistais.

Kūno kalba dažnai išduoda emocijas. Pavyzdžiui, žmogus, įsirėmęs rankomis į klubus ir išskėtęs alkūnes, rodo, kad čia yra jo teritorija. Jei kas nors pakelia ranką, tai reiškia, kad jis arba ji nori ką nors pasakyti. Liečiančiam nosį žmogui yra ką slėpti. Iš kojų taip pat galima skaityti kūno kalbos signalus.

Tyrimų duomenimis, žmonės pagal veido išraišką greičiau atpažįsta ir interpretuoja tos pačios rasės žmonių emocijas.

Kine muzika yra plačiai naudojama įvairioms reakcijoms sukelti. Apskritai mažorinė muzika atspindi laimę, o minorinė - liūdesį. Balsas taip pat atspindi šias tonacijas.

Tyrinėjant amneziją buvo nustatyta, kad emocijos yra susijusios su jas sukūrusių išgyvenimų atmintimi. Tai turi didelės reikšmės tiems, kas serga Alcheimerio liga.

Stenfordo universiteto mokslininkai išanalizavo apie 13 mln. emocijų, kurios buvo įrašytos įvairiuose interneto filmukuose nuo 2005 metų. Jie nustatė, kad senyvi žmonės dažniausiai jaučiasi laimingesni už jaunus, bet pastarieji yra laimingi susijaudinę, o seni jaučiasi laimingesni apimti ramybės būsenos. Mokslininkai taip pat nustatė, kad laimingiausias dienos metas - pietūs.

Mimika žmogus gali išreikšti per 10 000 emocijų. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad žmogus visada jaučia kokias nors emocijas, bet jos yra pernelyg nereikšmingos, kad būtų pastebėtos arba paveiktų elgseną.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Valstybinės ligonių kasos (VLK) padalinys Klaipėdoje gali likti be vietos. Savivaldybė pageidauja,...

Ligonių kasai siūlo kraustytis lauk nuotrauka, foto

Žmonėms beatodairiškai vartojant antibiotikus, medikai įžvelgia tendenciją, kad jiems didėja atsparumas, o...

Savigyda antibiotikais: vaistai tampa neveiksmingi nuotrauka, foto

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje sunkiomis ligomis sergantiems pacientams sudarytos dar geresnės reabilitacijos sąlygos. 

Ligoninėje - reabilitacijos skyriaus įkurtuvės nuotrauka, foto

Jau šį mėnesį politikai turėtų spręsti dėl naujos poliklinikos statybų. Penktadienį Tarybos...

Dėl naujos poliklinikos vietos spręs politikai nuotrauka, foto

Klaipėdietis neteko automobilio „Toyota Verso“ nuotrauka, foto

Kriminalai, Lapkričio 22 d. , apie 7:30 val., klaipėdietis, Kretingos gatvės gyventojas, kieme...

Buvusio komisariato perėmimas įgauna pagreitį nuotrauka, foto

Klaipėda, Iki šiol buvusi tik teorinė galimybė uostamiesčio menininkams įsikurti buvusiose policijos komisariato...

Pilietiškas jaunuolis sugavo jaunąjį plėšiką nuotrauka, foto

Kriminalai, Lapkričio 21 d. , apie 17.20 val., Klaipėdoje, Žardininkų gatvėje, neapšviestame kieme,...

Lietuvoje minima kariuomenės diena nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Lietuvoje ketvirtadienį vyks renginiai, skirti paminėti Lietuvos kariuomenės dieną ir jos atkūrimo...

Kriminalai, Paskelbta prieš 19 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 24 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 27 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 42 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...