Riebalus, kurie kaupiasi skrandžio, kepenų, tulžies pūslės, inkstų srityje, medikai vadina visceraliniais. Jie yra tarsi amortizatorius, apsaugantis vidaus organus nuo išorės poveikio. Bet jei tokių riebalų yra pernelyg daug (daugiau kaip 10-15 proc. bendro riebalinio audinio kiekio), gero nelauk. Blogėja kraujotaka, organai negauna pakankamai deguonies, didėja metabolinio sindromo, endokrininės sistemos sutrikimų, varikozinio venų išsiplėtimo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl tų nepageidautinų sankaupų geriau atsikratyti.
Deja, pilvukas auga greitai, o subliūkšta sunkiai. Dalykas tas, kad jo riebalinėse ląstelėse gausu alfa-2 receptorių, iš kraujo gaudančių riebalų perteklių. O beta receptorių, kuriuos stimuliuojant riebalai gali skaidytis, joms trūksta. Vis dėlto pasistengus šią problemą išspręsti galima. Norint nustatyti visceralinį nutukimą, galima pasidaryti brangiai kainuojantį kūno sudėties analizės tyrimą, kuriuo nustatomas visų kūno riebalų kiekis. O galima pasielgti kitaip - tiesiog išmatuoti taliją. Jei jos apimtis mažesnė kaip 88 cm moterims ir mažesnė kaip 94 cm vyrams, visceralinio nutukimo rizika yra nedidelė. Bet neskubėkite su palengvėjimu atsidusti - reikia dar išmatuoti ir klubų apimtį, o paskui iš gautojo skaičiaus padalyti liemens apimtį. Moterims gautasis koeficientas turi būti mažesnis kaip 0,88, o vyrams - mažesnis kaip 0,95.
Kaip žinoma, būna įvairių tipų figūrų. Ideali moteriška figūra - tai „smėlio laikrodis“. Du kiti tipai vadinasi „obuolys“ ir „kriaušė“. Pirmojo „vaisiaus“ riebalai kaupiasi daugiausia liemens srityje (nors klubai gali būti berniokiškai siauri). O „kriaušių“, priešingai, liemuo yra gana lieknas, o riebalų sluoksnis gaubia klubus ir „minkštą vietą“. Visceralinio nutukimo rizika yra didesnė „obuoliams“, tai yra žmonėms su dideliu pilvu ir apdribusiais šonais. „Kriaušėms“ pasisekė labiau. Danijos mokslininkai, 10 metų stebėję tris tūkstančius moterų, nustatė, kad damos, kurių klubų apimtis yra didesnė kaip 100 cm, yra sveikesnės už liesas siauraklubes paneles. O taip yra dėl hormono adiponektino, kurį gamina šios pikantiškos srities riebalinės ląstelės ir kuris yra labai svarbus daugelio ligų profilaktikai. Bet be šaukšto deguto ir čia neapsieinama: nepriklausomai nuo figūros ir genetinių ypatybių, moterims po 40 metų silpnėja moteriškų lytinių hormonų gamyba ir todėl kelis kartus išauga tikimybė, kad padidės visceralinio riebalinio audinio apimtis. Be to, šių riebalų gausėja dėl netinkamo gyvenimo būdo: stresų, netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo.
Atsikratyti paslėpto nutukimo riebalų nusiurbimo procedūra nepadės - chirurginiu būdu galima pašalinti tik poodinį, o ne visceralinį riebalų sluoksnį. Todėl teks pasistengti patiems. Kuo mažiau vartokite gyvulinės kilmės riebalų (sviesto, riebios mėsos). Kenksmingus augalinius aliejus, kaip palmių ir kokosų, - taip pat lauk! O naudingų riebalų, priešingai, reikia vartoti reguliariai. Prie tokių priskiriami alyvuogių, žemės riešutų ir linų sėmenų aliejai, taip pat žuvų taukai (yra riebiose žuvyse - skumbrėje, sardinėse, lašišoje). Venkite transriebalų, kurių pagrindu gaminami pigūs sviesto pakaitalai. Deja, nepakanka tiesiog nevalgyti margarino, reikia atsisakyti ir daugelio konditerijos gaminių, į kurių sudėtį įeina transriebalai. Jei jau labai norisi torto, galima sau leisti suvalgyti mažytį gabaliuką, bet nedažnai.
Ribokite vartojamų produktų, turinčių aukštą glikeminį indeksą, kiekį. Tai balta duona, bulvės, baltieji ryžiai ir, aišku, saldumynai (taip pat saldūs vaisiai ir sultys). Tokie produktai smarkiai didina cukraus kiekį kraujyje, dėl to daugiau gaminama insulino, o kartu didėja ir talijos apimtis. Alkoholiniai gėrimai - tabu. Jie ir patys yra kaloringi, ir dar išprovokuoja žvėrišką apetitą. Valgykite daug daržovių. Daug ląstelienos padeda išvalyti žarnyną ir neleidžia kauptis riebalams. Naudingiausi - brokoliai, aguročiai, briuseliniai ir žiediniai kopūstai. Juose yra daug medžiagos, kuri vadinasi indol-3-karbinolis. Jis silpnina hormono estrogeno poveikį, ribodamas jo dalyvavimą riebalų kaupimo ir organizmo dehidratacijos procese. Reguliariai sportuokite. Reikia ne šiaip kartkartėmis mankštintis arba drybsoti prie baseino, o iki devinto prakaito minti dviračio pedalus arba skaičiuoti kilometrus plaukimo takelyje. Norint sudeginti visceralinius riebalus, įprasto krūvio yra maža, būtina sportuoti aktyviai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą