Kraujo donorystė - pagalba kitiems ir sau

Kraujo donorystė - pagalba kitiems ir sau

Kas trečiam pasaulio gyventojui bent kartą gyvenime tenka atlikti kraujo perpylimą. Vienam recipientui paprastai reikia maždaug trijų donorų kraujo. Niekada negalime žinoti, kada mums ar mūsų artimiesiems taip pat prireiks kraujo. Svarbiausia, nelikti abejingiems ir padėti ne tik kitam, bet ir sau.

Nežalingas įprotis

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė savo kraujo dovanoja 3-4 kartus per metus ir tuo labai džiaugiasi. Ji patikino, kad kraujo duos iki tol, kol jai sueis 65 metai.

"Galima sakyti, tapau priklausoma nuo kraujo davimo. Kai pradedu ne visai gerai jaustis, pagalvoju, kas čia su manim atsitiko. Man atrodo, kad mano organizmas atidavęs dalį kraujo labiau mobilizuojasi. Po to, kai jo padovanoju, vėl jaučiuosi gerai", - atviravo U. Petraitienė.

Moteris pasakojo, kad kraujo duodavo dar sovietmečiu, tačiau tų dotacijų skaičių jau nebėra likę. Vien Nacionaliniame kraujo centre esančiais duomenimis, Ulijana kraujo paaukojo jau 32 kartus.

U. Petraitienė prisipažino, kad pradžioje kraujo dovanojo dėl to, kad už tai gaudavo papildomų laisvų dienų, o ji mėgo keliauti. Vėliau, šeimos nariams susirgus, pasikeitė požiūris į kraujo davimą.

DONORĖ. "Man atrodo, kad mano organizmas atidavęs dalį kraujo labiau mobilizuojasi", - svarsto Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė. Redakcijos archyvo nuotr.

"Gyvenime buvo daug atvejų, kai artimoje aplinkoje kraujo reikėjo artimiesiems. Mamai ir vyrui teko perpilti kraują. Tada atėjo suvokimas, kaip svarbu yra šalia turėti kraujo atsargų, kurios gali gelbėti gyvybes. Taip atėjo nuolatinės donorystės mintis", - pasakojo U. Petraitienė.

Moteris atskleidė, kad visa jos šeima yra kraujo donorai. Ji neslėpė, kad duodama kraujo jaučiasi būdama aktyvios bendruomenės nare, kuri gali padėti kitiems: "Tai yra turbūt pati gražiausia pagalbos žmogui forma. Žmogus tau niekada tiesiogiai nepadėkos, bet dėl to nesijausi įsipareigojęs. Tačiau tu žinai, kad padėjai."

Padėti neskauda

Klaipėdiečiai Algimantas Antanaitis ir Andrius Šopa kraujo duoda maždaug keturis kartus per metus. Abu patikino, kad po procedūros nesijaučia blogai.

"Nieko nejaučiu nei davimo metu, nei po penkių minučių, nei po 10 dienų", - teigė A. Šopa.

Algimantas kraujo dovanojo jau 29 kartus. Vyras pasakojo, kad viskas prasidėjo tada, kai kraujo davė uošvei, kai jai reikėjo daryti operaciją.

Andrius pirmąjį kartą kraujo davė universitete, tačiau požiūrį į donorystę pakeitė trečiasis kartas: "Prie mano pusbrolio priėjo žmogus ir paprašė paaukoti kraujo sergančiai žmonai. Pusbrolis negalėjo, todėl paskambino man. Aš sutikau jam padėti. Tas žmogus man labai dėkojo, net siūlė sumokėti, bet aš nesutikau, man nieko nereikėjo."

Vyras papasakojo, kad duoti kraujo eina kartu su žmona ir tai tapo jų pasimatymų tradicija:

"Už duotą kraują pasiimame dovanojamus bilietus į kiną ir einame į pasimatymą. Jau buvome 20 kartų", - pasakojo Andrius

Abu klaipėdiečiai planuoja ir toliau dovanoti kraujo.

"Negi su žmona nebeisiu į pasimatymus?" - juokavo A. Šopa.

Kaip pasiruošti?

Neatlygintinos donorystės koordinatorė-rinkodaros vadybininkė Rūta Ramanauskienė papasakojo, ką reikia žinoti prieš einant dovanoti kraujo: "Kiekvienas panoręs dovanoti kraujo žmogus pirmiausia turėtų būti sveikas ir tą dieną jaustis gerai. Turi būti pavalgęs maždaug prieš 2-3 valandas, gėręs daug skysčių, ne tik tą pačią, bet ir ankstesnę dieną. Taip pat turi būti pailsėjęs."

R. Ramanauskienė priminė, jog svarbu būti gerai nusiteikusiam.

"Visos baimės atsiranda galvoje", - teigia ji.

Reikia nepamiršti, kad keletą dienų prieš duodant kraujo negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti ir negerti kofeino turinčių gėrimų. Likus vienai dienai prieš kraujo davimą patartina atsisakyti aštraus ir riebaus maisto.

Po kraujo davimo rekomenduojama tą pačią dieną nesportuoti ir nedirbti sunkaus fizinio darbo, nes gali pasidaryti silpna, pradėti svaigti galva.

Dovanoti kraują - saugu

Kraujo centruose dirbama tik su vienkartinėmis priemonėmis. Ten jau seniai atsisakyta daugkartinių sterilizuojamų priemonių, kad būtų užtikrinta higiena ir donorai būtų saugūs.

Jau daugiau nei 15 metų Lietuvos kraujo centrai kraują ima tik į vienkartines kraujo surinkimo sistemas, o tvarsčiai ir kitos medicininės priemonės, tokios kaip adatėlė, kuria duriama į pirštą, naudojamos tik vieną kartą. Taip pat ir kraujo maišelių sistema, kurioje integruota speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu. Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda.

Bijoti neverta

Duoti kraujo kartais bijoma dėl manymo, kad jo paimamas kiekis yra labai didelis ir gali pakenkti donoro organizmui.

Tačiau bijoti tikrai nereikėtų, nes vienu kartu iš donoro paimama tik 450 ml kraujo. Tai yra standartinė kraujo paėmimo dozė. Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 l kraujo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 450 ml yra optimalus kiekis, kuris nekenkia organizmui. Paskaičiuota, kad organizmui nekenksminga prarasti iki 10 proc. cirkuliuojančio kraujo.

Donorystė stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą. Aktyvūs donorai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, mažiau nukenčia, jei patekę į avariją netenka kraujo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonės, kurie nuolat duoda kraujo, gyvena vidutiniškai 5 metais ilgiau.

Kas gali tapti donoru?

Kraujo donoru tapti gali ne bet kas. Žmogus, kuris nori padovanoti kraujo, turi būti pilnametis ir ne senesnis nei 65 metų, taip pat sverti ne mažiau kaip 50 kilogramų.

Negalima tapti donoru sergant cukriniu diabetu ir onkologinėmis ligomis. Net jei vėžys yra išgydytas ir žmogus yra šiuo metu sveikas, davus kraujo liga gali atsinaujinti. Taip pat kraujo negali duoti besilaukiančios moterys, nes kraujo donorystė gali pakenkti būsimam kūdikiui.

Po kai kurių susirgimų, operacijų ar kitų sąlyčių su krauju, tenka šiek tiek palaukti, kol galima vėl dovanoti kraujo. Po chirurginės operacijos, tatuiruotės padarymo ir po auskarų įvėrimo turi praeiti ne mažiau kaip 6 mėnesiai, o po gripo ar kitos virusinės ligos, karščiavimo, negalima kraujo duoti dvi savaites.

Svarbus ir donoro pulsas, kuris turi būti ritmiškas, jo dažnis - nuo 50~iki 100~ kartų~per minutę, o sistolinis arterinis kraujo spaudimas - 180-100, diastolinis - 100-50 mm Hg.

Jei yra žemas hemoglobino kiekis kraujyje, kitaip pasakius, mažai geležies, žmogus negali būti kraujo donoru. Prieš kiekvieną kraujo davimą būsimam kraujo donorui~nustatomas hemoglobino kiekis kraujyje ir tai yra vienas~iš rodiklių, ar gali žmogus duoti kraujo, ar ne.

"Moterų hemoglobino koncentracija kraujyje turi būti ne mažesnė kaip 125, o vyrų ne mažesnė kaip 135", - pasakojo Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo neatlygintinos donorystės koordinatorė-rinkodaros vadybininkė R. Ramanauskienė.

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, o vyrams - šešis. Rekomenduojamas pertraukų tarp kraujo davimo laikas - ne trumpiau nei 60 dienų.

Ištikimiausiems - apdovanojimai

Donorui, ne mažiau kaip 20 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas. Ne mažiau kaip 30 kartų neatlygintinai davęs kraujo ar 150 kartų plazmos donoras gauna Nusipelniusio donoro pažymėjimą.

Aukščiausias apdovanojimas - garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų - plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam neatlygintinos donorystės veikloje.

Birželio 28 d. Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, buvo apdovanoti ištikimiausi donorai. Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo duomenimis, įteikti 84 Lietuvos donorystės žymūno ir nusipelniusio donoro pažymėjimai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder