Kol greitoji atvažiuos, arba Kas tas defibriliatorius

Kol greitoji atvažiuos, arba Kas tas defibriliatorius

"Patirtis yra žiaurus mokytojas, nes pirmiausia pasiunčia išbandymą, o tik po to - pamoką." (V. Law) Niekada negali žinoti, kada ir kam gali prireikti tavo pagalbos, kurios kaina - žmogaus gyvybė. Ar sugebėtum ją suteikti? Dauguma kalbintų klaipėdiečių, net ir išklausiusių pirmosios medicininės pagalbos mokymus, abejojo savo gebėjimu padėti ekstremalioje situacijoje, o defibriliatorius matė tik per televizorių.

"Suteikti pagalbą neretai galima vienu piršto prisilietimu. Nebijokite ją teikti. Blogiau nebus", - drąsino Lietuvos paramedikų asociacijos vadovas ir Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Rytis Malašauskas, instruktuodamas pirmosios medicininės pagalbos kursų dalyvius Klaipėdoje.

Trūksta praktikos

Specialistas pažymėjo, jog Lietuvoje žmonėms labai trūksta praktinių pirmosios medicininės pagalbos žinių.

"Teoriškai kiekvienas vairuotojas privalo suteikti pirmąją pagalbą. Asmuo, kuriam vairuotojas nesuteikia pagalbos, gali jį paduoti į teismą. Tačiau dauguma žmonių suinteresuoti gauti tik pažymėjimą, ir pažymėjimas suteikiamas, išklausius tik teorinį 2 val. kursą. Praktinės naudos iš tokio mokymo nėra. Žmonėms reikia praktiškai išbandyti, pačiupinėti. Be to, šios žinios turėtų būti bent kas 3 metus atnaujinamos", - pažymėjo specialistas.

Anot pašnekovo, visose išsivysčiusiose šalyse suteikti pirmąją pagalbą mokoma jau mokyklose. Tai daroma ir kaimyninėje Lenkijoje, pradėta daryti ir Ukrainoje, nes karas iškėlė didesnį šių žinių poreikį.

"Mes vis dar kažko laukiame. Kaune šis procesas juda greičiausiai. Mes kartu su Kauno greitosios medicinos pagalbos stotimi jau šešerius metus vaikštome į vaikų darželius ir jau lankėmės beveik visuose, taip pat einame į mokyklas ir mokome vaikus teikti pirmąją pagalbą, nes vaikai yra patys drąsiausi - jie nebijo teikti pagalbą, jeigu yra apmokyti. Kiek žinau, Klaipėdoje tokia veikla užsiima "maltiečiai", bet ir mus labai dažnai kviečia tiek į Klaipėdą, tiek į Vilnių. Šįsyk tęstinius, praktinius pirmosios medicininės pagalbos mokymus didžiausiuose šalies miestuose Paramedikų asociacija organizavo kartu su VšĮ pirmos medicinos pagalbos mokymo centru "Irta" Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubo iniciatyva", - sakė R. Malašauskas.

DEFIBRILIATORIUS. Kai kurie žmonės neslepia, jog defibriliatorių tėra matę tik per televizorių ir net nežinotų kaip juo naudotis. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Lietuvos paramedikų asociacijos mokymų viena paskaita truko visą dieną. Jos metu klaipėdiečiai neturėjo kada prisėsti, nes visko mokėsi praktiškai. Naudodamiesi manekenais ir draugais praktikavosi, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, kaip prijungti defibriliatorių, sužinojo bent dešimt būdų, kaip su paprasčiausia skarele sutvarstyti įvairias traumas patyrusį žmogų.

"Tikiu, kad po šių mokymų žmonės išeina įgiję ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savimi. Kas žino, galbūt kada aš susmuksiu gatvėje ir kuris nors iš šių kursų dalyvių suteiks man pirmąją pagalbą", - po užsiėmimo kalbėjo R. Malašauskas.

Bijo gelbėti

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė taip pat antrino, jog baimė yra didžiausia kliūtis teikiant pirmąją pagalbą. "Net 60 procentų visų mirčių įvyksta namuose, liudininkų akivaizdoje. Mums tikrai daug gaivinimų per metus tenka atlikti, tačiau produktyvūs jie būna tik tada, kai artimieji atlieka pirmuosius gaivinimo veiksmus dar iki atvykstant greitajai", - akcentavo medikė.

Pasak pavaduotojos, klaipėdiečiams trūksta ne tiek žinių, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kiek drąsos padėti artimajam. "Mūsų dispečeriai - labai kvalifikuoti specialistai ir tikrai detaliai pasako, ką ir kaip daryti su nukentėjusiuoju, ir tai nėra labai sudėtinga, tačiau žmonės nepasitiki savo jėgomis, bijo atlikti pradinius gaivinimo veiksmus, kad nepakenktų. Iš tiesų brangi kiekviena minutė ir geriau daryti ne visai taisyklingai negu iš viso nieko nedaryti. Tiems, kurie išdrįsta, klauso dispečerio nurodymų ir ima gaivinti, dažniausiai pavyksta", - pažymėjo N. Dambrauskienė.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojai taip pat turi licenciją rengti pirmosios pagalbos teikimo mokymus. "Vaikai iš švietimo įstaigų atvyksta pas mus į ekskursijas. Supažindiname juos su greitosios medicininės pagalbos tarnyba, jos veikla, įranga ir mokome pirminių medicininės pagalbos veiksmų. Patys vykdome pradinius ir tęstinius pirmosios pagalbos teikimo mokymus organizacijoms. Mūsų mokymai yra ne teoriniai, o praktiniai. Turime visą reikalingą įrangą, kad mokymų dalyviai išmoktų teikti pagalbą praktiškai", - sakė N. Dambrauskienė.

Vis dėlto pašnekovė pažymėjo, jog mokymų sėkmė priklauso nuo abipusio intereso. "Kolegijoje dėstau neatidėliotinos pagalbos teikimo kursą. Kai studentų paprašiau pakelti rankas, kurie turi vairuotojo pažymėjimą, buvo miškas rankų, o kai paklausiau, kurie moka suteikti pirmąją medicininę pagalbą - pakilo tik keletas. Dažniausias atsakymas būna - teoriškai. Vadinasi, tie mokymai, turėtų būti atnaujinami. Kiekvienas visuomenės pilietis turėtų žinoti elementarius dalykus, kada žmogus tik nualpęs, o kada sutrikęs širdies ritmas, kada reikia jį gaivinti. Kaip uždėti spaudžiamąjį tvarstį, nejudinti žmogaus, jeigu kyla įtarimas, jog galėjo būti pažeistas stuburas. Kaip elgtis kitų traumų, skendimo, sutrikusio kvėpavimo atvejais. Net mes, nors ir dažnai teikiame pirmąją medicininę pagalbą, nuolat mokomės. Gaivinimo veiksmai turi tapti automatiniais", - akcentavo mokymų svarbą pašnekovė.

Kuriama defibriliatorių sistema

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje ir daugumoje Europos valstybių. Tad pirmosios pagalbos suteikimas neatsiejamas nuo defibriliatoriaus panaudojimo. Šis prietaisas padeda atkurti širdies ritmą dar iki atvykstant medikams. Defibriliatorius sureguliuoja širdies skilvelių virpėjimą ir pavojus gyvybei stipriai sumažėja - panaudojus šį aparatą per pirmas tris minutes, 75 proc. atvejų žmogus atsigauna. Tačiau kur yra šie prietaisai ir kaip jais naudotis, dauguma žmonių nežino. Ši problema buvo iškelta į viešumą po filosofo Leonido Donskio mirties, staiga jį ištikusios Vilniaus oro uoste. Oro uoste buvo trys defibriliatoriai, tačiau jie nebuvo panaudoti. Tai buvo prieš pusantrų metų. Kas pasikeitė?


ATSIRANDA. Kai kuriuose uostamiesčio prekybos centruose jau atsirado išoriniai automatiniai širdies defibriliatoriai. "Lidl" nuotr.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktoriaus Romualdo Sabaliausko, praeitą savaitę Lietuvos sveikatos apsaugos ministras tik pasirašė įsakymą, kad būtų įgyvendintas ES lėšomis finansuojamas projektas, kurio pagrindinis uždavinys šiais metais apmokyti 6000 žmonių 35 Lietuvos savivaldybėse suteikti pirmąją medicininę pagalbą ir naudotis defibriliatoriais. Projektas, anot pašnekovo, numato ir 120 defibriliatorių pirkimą, tačiau tai bus įgyvendinama tik antrame projekto etape. O kol kas bus organizuojamas konkursas mokymų paslaugai nupirkti.

Pasak R. Malašausko, Kaune defibriliatorių yra gana daug. "Defibriliatoriai įrengti ir sujungti su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba prekybos centruose "Maxima", "Lidl", 7-8 įmonėse. Jų tankis turėtų būti toks, kad iki defibriliatoriaus reikėtų eiti pėsčiomis ne ilgiau kaip 10 min.", - sakė Paramedikų asociacijos vadovas.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos centro vyr. gydytojo pavaduotojos N. Dambrauskienės žiniomis, Klaipėdoje yra trys išoriniai automatiniai defibrliatoriai "Akropolio" prekybos centre ir vienas SEB banke.

"Galbūt yra ir daugiau, bet mes žinių neturime. Paprastai, kai įmonė nusiperka tokį prietaisą, kviečia mus, kad apmokytume darbuotojus, kaip su juo elgtis. Buvo planuojama mieste įrengti automatinę sistemą, kuri būtų susieta su dispečerine, kad mes matytume, kad defibliriatorius buvo pajudintas. Tačiau neturime informacijos, ar šis procesas vyksta", - sakė medikė.

Bendrovė "Lidl Lietuva" vasario mėnesį pranešė, kad visose jos valdomose parduotuvėse taip pat įrengti išoriniai automatiniai širdies defibriliatoriai. Klaipėdoje veikia trys "Lidl" parduotuvės, viena - Pempininkuose, Taikos pr. 66B, kita - Smiltelės g. 19, o naujausia Tilžės gatvėje, prie Sendvario žiedo.

Tik raštai ir pažadai

Jonas SĄLYGA, Jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas, Tarybos narys

Po mūsų miesto garbės piliečio staigios mirties oro uoste, kreipiausi į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu, kad mieste būtų sukurtas išorinių defibriliatorių tinklas ir organizuojami pirmosios pagalbos teikimo kursai, apmokomi atsakingi žmonės elgtis su šiuo prietaisu. Klaipėdos mieste yra daug masinio susibūrimo vietų, vyksta masinės šventės ir renginiai. Jų metu defibriliatoriai turi būti lengvai prieinami. Tai nėra brangus malonumas. Žmogaus gyvybė yra brangiausias turtas. Laiku suteikus pirmąją pagalbą, panaudojus defibriliatorių - gyvybė gali būti išgelbėta. Savivaldybės administracijos direktorius pažadėjo žodžiu, kad į prašymą bus sureaguota. Taip pat gavau atsakymą raštu, kad pirmosios pagalbos teikimo kursus teikti pavesta Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir bus perkami defibriliatoriai, tačiau nežinau, ar jie buvo nupirkti ir ar veikia jų tinklas.

Informacija

Defibriliatorių dėžutėse, pakabintose matomose ir lengvai prieinamose parduotuvių vietose, sumontuoti GSM moduliai. Tad, atidarius dėžutę, automatiškai skambinama Bendrosios pagalbos centro (BPC) numeriu 112 ir iškviečiama pagalba. Pirmosios pagalbos teikėjams tai leidžia palaikyti tiesioginį ryšį su medikais ir naudoti defibriliatorių, vadovaujantis jame įrašytomis balso instrukcijomis lietuvių kalba.
Širdies defibriliatoriumi naudotis yra nesudėtinga. Priklijavus elektrodus prie nukentėjusiojo kūno, automatinis defibriliatorius įvertina širdies darbą ir nurodo, ką daryti pirmosios pagalbos teikėjui. Jei reikalinga, prietaisas šoką suteikia pats, automatiškai - nereikalingi jokie papildomi mygtukų paspaudimai. Prireikus atlikti dirbtinį kvėpavimą, defibriliatorius diktuoja ritmą, kokiu greičiu, kiek kartų paspausti, kiek kartų įpūsti ir kiek ilgai pūsti orą darant dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Apklausa

Vida

Nesu susidūrusi, kad kam reikėtų suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Gal ir mokėčiau. Mokiausi to kursuose, kurie buvo surengti darbovietės iniciatyva, per televizorių pasižiūriu, pasiskaitau. Abejoju tik, ar visais atvejais išdrįsčiau. Gaivinti nebijočiau, bet pamačiusi atvirą lūžį tikriausiai išsigąsčiau. Defibriliatorių kur mieste gauti neįsivaizduoju. Esant širdies ritmo sutrikimui - tik greitajai skambinčiau.

Rima

Laimei, neteko susidurti, tačiau suteikti pirmąją medicininę pagalbą tikrai mokėčiau. Išmokau to dirbdama kruiziniame laive. Žinoma, tai buvo jau seniai ir žinias reikėtų atnaujinti, tačiau esant ekstremaliai situacijai, manau, kad nesutrikčiau. Nežinau, kur Klaipėdoje yra defibriliatorių, niekada neatkreipiau į tai dėmesio, bet manau, kad turėtų būti.

 

Daiva

Esu pedagogė - tad pirmosios medicininės pagalbos žinios man yra privalomos. Esu praėjusi tuos kursus gal tris kartus, tačiau abejoju, ar ekstremalioje situacijoje pavyktų sėkmingai suteikti pirmąją pagalbą. Ne todėl, kad gautos žinios nepakankamos, o todėl, kad netaikomos praktiškai jos užmirštamos. Defibriliatorius? Nežinau, kas tai yra. Juo labiau nežinau, kur tai yra.

Donatas ir Domantas

Mokėmės suteikti pirmąją medicininę pagalbą, lankydami vairavimo kursus, taip pat darbovietės organizuotus kursus. Išvydę gatvėje susmukusį žmogų - tikrai bandytume padėti ir nebijotume pritaikyti žinias. Kas yra defibriliatoriai - žinome. Filmuose matėme, tačiau kur juos rasti Klaipėdoje ir kaip jais naudotis - nežinome.

Elzė Šalčiūtė, 15 metų

Esu jaunoji paramedikė. Pati užsirašiau į jaunųjų paramedikų kursus mokykloje, kad esant reikalui galėčiau suteikti pagalbą savo artimiesiems, seneliams ir nepažįstamiems žmonėms. Mokytojai, tėvai paskatino tai daryti. Nemanau, kad kursai turėtų būti privalomi, nes tada sumažėtų atsakomybė, bet skatinti prisijungti prie paramedikų - reikėtų. Dabar mūsų jaunųjų paramedikų nuo 13 iki 18 metų Klaipėdoje yra apie 15. Ne tik mokomės teikti pirmąją pagalbą, bet dalyvavome Žemaitijos, Lietuvos paramedikų konkursuose, savanoriaujame viešuosiuose Klaipėdos miesto renginiuose. Manau, kad ši mano veikla yra prasminga ir savo ateitį norėčiau susieti su medicina.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder