Koksaki virusas - ne baisiausia kelionių liga

Koksaki virusas - ne baisiausia kelionių liga

Medikų teigimu, Koksaki virusinė infekcija, arba kojų, delnų ir burnos liga - šios vasaros liga, paplitusi ne tik Turkijoje, bet visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Specialistai įspėja, kad iš kelionių, net į kaimynines šalis, galima parsivežti ir baisesnių ligų.

Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojos pediatrės Danės Pečkienės, vaikai iš kelionių dažnai parsiveža viduriavimą ir virusinių infekcijų. "Egzotinių ligų atvejų neatsimenu, gal į mūsų skyrių nepatenka tokie ligoniukai. O virusų pakilimai paprastai fiksuojami kas keletą metų. Koksaki virusas - šios vasaros liga. Jis paplito ne tik Turkijoje, bet visoje Europoje, dukterėčia pasakojo, jog Anglijoje visas vaikų darželis persirgo. Nemažai sergančiųjų buvo ir Lietuvoje, sirgo ištisos šeimos. Budėjimo metu, šeštadienį, per 12 valandų buvo bent 5 atvejai. Koksaki virusas dar vadinamas kojų, delnų ir burnos liga. Tai enteroviruso atmaina. Ligos simptomai - ant delnų, kojų ir burnoje, ant sėdynės atsiradusios skausmingos, niežtinčios pūslelės, pakilusi temperatūra. Gali skaudėti galvą, kankinti viduriavimas. Rimtų komplikacijų neteko stebėti. Teoriškai gali būti širdies raumens pakenkimas, nervų sistemos komplikacijos. Laimei, tokių atvejų mūsų ligoninėje nebuvo. Virusu užsikrėtę vaikai būna labai neramūs, verkia. Prieš keletą savaičių ligoninėje gulėjo šiuo virusu užsikrėtęs berniukas ir per savaitę užsikrėtė ir jo mama. Mama sakė, jog pūsleles labai skauda", - pasakojo gydytoja.

Įprasta tendencija

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė patvirtino, jog Antalijos regione stebimas virusinių infekcijų atvejų padaugėjimas, tačiau tendencija yra panaši į ankstesnių metų.

"Turkijoje nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 14 d. užregistruoti 337 virusinio gastroenterito atvejai jaunesniems nei 10 metų vaikams, 17 jaunesnių nei 10 metų vaikų buvo kliniškai diagnozuota rankų, kojų ir burnos liga. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, enterovirusinio/Koksaki viruso sukelta infekcija Antalijos regione rimtos rizikos visuomenei nekelia. Turkijos valdžia patvirtino, kad Koksaki ir kitų virusinių infekcijų atvejų nustatymas Turkijos kurortuose šiuo metu nėra neįprastas dalykas. Koksaki viruso sukeltos infekcijos, patvirtintos kliniškai, nustatomos kiekvienais metais, ypač vasarą ir ankstyvą rudenį", - sakė G. Zagrebnevienė.

Pašnekovės teigimu, vakcinos nuo Koksaki virusinės infekcijos nėra. Vedėja priminė elementarias higienos taisykles, kurios galioja saugantis visų virusų: "Kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypač prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu. Jei nėra galimybės rankų nusiplauti su muilu, naudoti drėgnąsias alkoholines servetėles. Vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis. Neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais", - sakė G. Zagrebnevienė.

Ligos neriboja keliavimo

Anot pašnekovės, Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles įgyvendinanti Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės sveikatos institucijos neriboja (nedraudžia) tarptautinių kelionių į šalis, kuriose vyksta užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos, pvz., Ebolos viruso sukelta epidemija Afrikoje, Zikos virusinės infekcijos protrūkis ir kt. "Asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra rizika užsikrėsti, rekomenduojama pasiskiepyti (jei yra skiepai nuo konkrečios infekcijos), vartoti atitinkamus vaistus ligos prevencijai, laikytis kitų bendrųjų ligų prevencijos priemonių", - informavo vedėja.

PROFILAKTIKA. Vakcinos nuo virusinės Koksaki infekcijos nėra, tad vienintelė profilaktinė priemonė - kuo dažniau plauti rankas. Fotolia nuotr.

Pašnekovės teigimu, kiekvienais metais Lietuvoje registruojami įvežtiniai užkrečiamųjų ligų atvejai - maliarijos, dengė karštligės, žarnyno infekcijų, virusinio hepatito A, parazitinių ligų ir kt. Šiomis egzotinėmis ligomis mūsų šalies gyventojai užsikrečia keliaudami šalyse, kuriose minėtos užkrečiamosios ligos yra paplitusios ar yra ligų sukėlėjų pernešėjų.

Difterijos pavojus - Latvijoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė keliaujantiems į kitas šalis rekomenduoja pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika ten galima ir pasiskiepyti pagal PSO rekomendacijas, vartoti saugų maistą ir geriamąjį vandenį, rūpintis rankų švara, saugotis uodų įkandimo.

"Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais atnaujina rekomendacijas keliaujantiems į visas pasaulio šalis. Šių rekomendacijų tikslas yra apsaugoti keliautojus nuo užkrečiamųjų ligų, vykstant į užsienio šalis, užkirsti kelią ligoms plisti tarp šalių ir suteikti reikiamą informaciją apie privalomus ir/ar rekomenduojamus skiepus keliautojams. Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, epideminio parotito, geltonojo drugio", - vardino specialistė.

Pašnekovė priminė, jog Lietuvoje itin retai pasitaikantys difterijos ir stabligės infekcijos atvejai kaimyninėje Latvijoje pasitaiko dažniausiai visame Europos regione. Kaip didelės difterijos rizikos teritorijos vertinamos Rytų Europos šalys, šios infekcijos vis dar egzistuoja Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse.

"Didesnę riziką susirgti difterija ir stablige turi asmenys, neskiepyti nuo šių infekcijų, asmenys ne iki galo paskiepyti, ar pilnai paskiepyti asmenys, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė. Norintiems pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės infekcijų galima nemokamai (valstybės lėšomis) - visiems nuo 26 m. asmenims (kas 5-10 m.)", - sakė K. Žukauskaitė.

Plinta tymai

Specialistė taip pat priminė, jog vis daugiau Europos regiono ir pasaulio šalių apima tymų protrūkiai. "Prieš vykdami į užsienį, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasidomėkite savo ir savo vaikų skiepijimo būkle. Jei nuo tymų esate skiepyti tik kartą - pasiskiepykite. Gydytojas įvertins ir kitus galimus kelionės rizikos veiksnius, jūsų sveikatos būklę, sudarys individualų skiepų planą. Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis", - aiškino pašnekovė.

Specialistė atkreipė dėmesį, jog skiepais ypač turi pasidomėti planuojantieji tolimas egzotines keliones, nes yra šalių, į kurias vykstant skiepai - privalomi. "Nuo geltonosios karštligės (geltonojo drugio) yra privaloma pasiskiepyti vykstant į Angolą, Bisau Gvinėją, Centrinę Afrikos Respubliką, Dramblio Kaulo Krantą, Malį, Nigerį ir kt. šalis, vykstant į Braziliją, Kamerūną, Keniją, Kolumbiją, Ugandą, Venesuelą ir kt. šalis - tai padaryti rekomenduojama. Yra šalių, kurios iš atvykstančių keliautojų iš infekuotų geltonuoju drugiu teritorijų ar per tokias teritorijas vykusių tranzitu reikalauja Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, - informavo K. Žukauskaitė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder