Kodėl mums taip reikia saulės

Kodėl mums taip reikia saulės

Žmogus yra dienos būtybė, ir nors mūsų biologiniai ritmai cikliški - susiję su nuolatine dienos bei nakties kaita, būtent 6-8 val. ryto esame jautriausi ir labiausiai reikalingi šviesos. Tuo metu mūsų organizmas budriausias ir "programuojasi" artimiausioms 24 valandoms.

Prancūzų gydytojas chronobiologas* Olivjė Kudronas (Olivier Coudron) sako, kad žiemą žmogus gauna vos 2,5 tūkst. šviesos vienetų per dieną (patalpoje dar mažiau), o pavasarį - 7-10 tūkst. Žiemą pabundame tamsoje ir savo dienos reikalus baigiame taip pat praėjus daug valandų po saulės laidos. Todėl, suprantama, šviesos stimuliacijos organizmui nepakanka. Nenuostabu, kad žiemą dominuoja prasta nuotaika, dažnam sutrinka miegas, virškinimas. Paprastai šios problemos baigiasi, kai tik diena pailgėja. Įsibėgėjus pavasariui, keliamės jau prašvitus ir užmiegame sutemus - tai pats komfortiškiausias režimas visiems dienos padarams.

Saulė - geriausias antidepresantas. Jos spinduliai stimuliuoja endorfinų gamybą, ji teigiamai veikia ir žmonių tarpusavio santykius. Šaltis mus verčia užsidaryti savin, o šiluma - atvirkščiai: atsiverti aplinkiniams. Pavasarį ir vasarą tampa lengviau bendrauti, užmegzti naujas pažintis. Psichoterapeutai tvirtina, kad netgi saulės įsivaizdavimas labai padeda iš prigimties užsisklendusiems, savimi nepasitikintiems, nerimaujantiems žmonėms, nes saulė yra vienas pagrindinių pozityvių archetipų, teigiančių gyvenimą.

Kad vis dažniau pasirodžius saulutei gautume iš jos kuo didesnį antistresinį poveikį, psichoterapeutai rekomenduoja lėtą kvėpavimą, visiškai pripildant plaučius oru, ir žiūrėjimą į vandenį. Vanduo sugeria raudonas spektro spalvas ir atspindi žydras, kurios ramina nervų sistemą, atpalaiduoja kūną.

Veikiama ultravioletinių saulės spindulių, mūsų oda gamina vitaminą D, kuris padeda išsilaikyti kalciui kauluose ir dantyse, saugo širdį ir kraujagysles, gina mus nuo kai kurių onkologinių ligų. Vienas autoritetingiausių pasaulyje vitamino D poveikio tyrėjų, daugiau nei 100 mokslinių straipsnių autorius, Bostono (JAV) aukštosios medicinos mokyklos profesorius Maiklas Holikas (Michael Holick) rekomenduoja šiltuoju periodu kaitinti saulėje niekuo nepateptus, nepridengtus veidą, rankas, kojas apie dešimtį minučių 2-3 kartus per savaitę būtent per patį pusiaudienį! Profesorius įsitikinęs, kad per tiek laiko mes gausime iš saulės tik naudos: veikiant didelio intensyvumo ultravioletiniams spinduliams, vitaminas D kaupiamas poodiniame riebalų sluoksnyje, ir jo resursų tuomet pakaks visai ateinančiai žiemai.

Škotijos Aberdyno universiteto profesorė chronobiologė Keti Vais (dr. Cathy Wyse) perspėja: žmogaus vidinio laikrodžio, kurį reguliuoja genetika, išderinimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl ji pataria vengti gyvenimo dirbtinėje šviesoje, viršvalandžių, pamaininio darbo, nereguliarios mitybos ir šviesiu paros metu kuo daugiau būti lauke.

Bet kodėl vieni žmonės natūraliai pabunda su saule ir su jos laida užmiega, o kiti mėgsta naktinėti ir miegoti iki pietų? Šiam "pelėdų" ir "vyturių" fenomenui Stanfordo universiteto (JAV) Miego tyrimų centro tyrėja Žemi Zeicer (Zhemi Zeytser) pateikia mokslinį paaiškinimą. Ji nustatė, kad minimali kortizolio koncentracija kraujyje paprastai būna nakties miego viduryje, o piką pasiekia prieš pabundant. Pasirodo, "vyturiams" kortizolio maksimumas būna anksčiau nei daugeliui žmonių - apie 4-5 valandą ryto, todėl jie aktyvesni rytais, bet greičiau nuvargsta vakare. Jie anksti nori miego, nes miego hormonas melatoninas kraujyje imamas gaminti dar gerokai prieš vidurnaktį. "Pelėdoms" viskas atvirkščiai: melatoninas išskiriamas vėlai, prieš vidurnaktį, o kortizolio pikas pasislinkęs iki 7-8 ryto.

Tačiau esama ir kitokios nuomonės. Škotų neurologas, tyrinėjantis miego sutrikimus, Deividas Kalmanas (David Kuhlmann) teigia, kad įprotis keltis anksti arba vėlai nėra nulemtas genų: tai viso labo įprotis. Pasak dr. Kalmano, žmonės miega tada, kada turi laiko ir kai yra pervargę, o ne kai reikia organizmui. Be to, kai trūksta natūralios saulės šviesos, sutrinka hormono melatonino gamyba, kuri reikalinga geram miegui.

Vienas iš būdų iš "pelėdos" virsti "vyturiu", kad lengvai atsibustumėte anksti ir kuo ilgiau galėtumėte mėgautis natūralios šviesos teikiamu malonumu bei nauda - vakarais nežiūrėti televizoriaus, o išeiti pasivaikščioti.

SAULĖ IR SVEIKATA

* Kai trūksta vitamino D, vaikams gali vystytis rachitas, gali greitai progresuoti dantų demineralizacija, osteoporozė, padidėti diabeto ir hipertonijos atsiradimo pavojus. Galite jausti silpnumą, nuovargį, kaulų, raumenų skausmą.
- Daugiausiai vitamino D gauname iš saulės spindulių, šiek tiek - iš sviesto, pieno, kiaušinių trynių, kepenų, riebios lašišos, menkės, silkės, ungurio, žuvų taukų.
* Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, padeda joms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
* Kad organizmas būtų pakankamai aprūpintas vitaminu D, reikia kasdien bent 10 minučių pabūti saulėje. Kadangi Lietuvoje tai ne visada įmanoma, šio vitamino turime gauti su maistu arba, gydytojui nurodžius, vartoti specialius preparatus. Dėmesio: perdozavimas pavojingas sveikatai.
* Vitamino D trūkumas nustatomas atlikus kraujo tyrimą.

PAVASARĮ YPAČ NAUDINGI PRODUKTAI

Daiginti grūdai,
termiškai neapdoroti vaisiai ir daržovės,
žuvų kepenys.
Daug vitaminų ir mikroelementų turi kiaulpienės, dilgėlės, varnalėšos, agurkų lapai. Juos galima ne tik valgyti pavasarį bei vasarą, bet sūdyti arba džiovinti žiemai.

* Chronobiologija - mokslas, nagrinėjantis biologinių ritmų atsiradimą, prigimtį, dėsningumus ir reikšmę, taip pat abipusį bioritmų ir žmogaus sveikatos ryšį.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder