Kodėl jaučiame polinkį alkoholiui?

Kodėl jaučiame polinkį alkoholiui?

Esame viena iš daugiausia alkoholio išgeriančių tautų. Nors alkoholis žmonėms atneša daug nelaimių, uždrausti ar bent jau riboti alkoholinių gėrimų gamybą ir vartojimą politikai nedrįsta.

Alkoholis tūkstantmečius buvo žmonijos gyvenimo palydovas. Alkoholiniai gėrimai yra neatimama žmonijos kultūros dalis. Vynas nuo seno vartojamas žydų ir krikščionių ritualuose, be jo neapsieidavo didikų puotos, alkoholiniai gėrimai tūkstantmečius turėjo apeiginį ir religinį panaudojimą. Iki devynioliktojo amžiaus alus, brendis ar romas buvo jūreivių gėrimas vietoj statinėse užsistovėjusio vandens ilgose jūrų kelionėse. Alkoholis yra socialinis gėrimas, anestetikas ir antiseptikas. Kai dar nebuvo vaistų, juo gydė daugelį ligų, plovė žaizdas. Jis yra vienas iš plačiausiai naudojamų narkotikų pasaulyje ir buvo gaminamas nuo žemdirbystės pradžios prieš maždaug 9000 metų. Kaip atsitiko, kad šis narkotikas - svaiginantis nuodas - tapo tokia svarbia žmonijos gyvenimo dalimi?

Tyrimai rodo, kad mūsų protėviai įgijo gebėjimą virškinti alkoholį maždaug prieš 10 milijonų metų kartu su žmonių protėviais - šimpanzėmis ir gorilomis - daug anksčiau, nei išmokome jį gaminti. Alkoholis tapo dar pirmykščių žmonių maisto dalimi ir buvo labai svarbus žmonių rūšies išlikimui.

Žmonės iš kartos į kartą atsineša savo protėvių maitinimosi įpročių genetinius pėdsakus. Genetinė įvairovė, dėl kurios galime naudoti vis naujus maisto šaltinius, sukuria milžiniškas galimybes tiems, kurie ją turi. Galimybė vartoti pieną, pavyzdžiui, susidarė dėl „laktozės ištvermingumo“ geno, kuris atsirado maždaug prieš 7500 metų tarp europiečių protėvių. Tiems, kurie neturi šio geno, pieno laktozė yra nuodas, sukeliantis simptomus, panašius į sukeltus dizenterijos. Panašiai gebėjimas virškinti alkoholį yra žmonių protėvių maitinimosi genetinis pėdsakas. Alkoholio toleravimas galėjo atsirasti valgant pernokusius vaisius, kurie krito nuo medžių ir natūraliai fermentavosi.

Alkoholio skaidymas mūsų organizme yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug skirtingų fermentų. Didžioji išgerto alkoholio dalis yra suskaidoma virškinimo trakte ir kepenyse. Neseniai paaiškėjo, kad svarbiausią vaidmenį skaidant alkoholį vaidina fermentas ADH4. Jo gausu virškinimo trakte ir jis vaidina svarbų vaidmenį neleidžiant visam išgertam alkoholiui patekti į kraujotaką. Fermentas ADH4 žmogaus, gorilos ir šimpanzės organizme yra 40 kartų veiksmingesnis skaidant alkoholį nei primityvesnių gyvūnų. Fermentas ADH4 taip pat padeda skaidyti chemikalus, kuriuos augalai gamina gyvūnams atbaidyti, kad šie jų neėstų. Tačiau, didėjant gebėjimui virškinti alkoholį, sumažėjo gebėjimas skaidyti daugelį kitų chemikalų. Todėl maistas, turintis alkoholio, tapo svarbesnis.

Nors fermentas ADH4 yra vienas svarbiausių virškinant alkoholį, jis yra ne vienintelis. Alkoholį skaido ir ADH3 fermentas. Moterys jo turi mažiau nei vyrai, todėl išgėrus tą patį alkoholio kiekį į moterų kraują patenka daugiau alkoholio. Ne tik ADH4 fermentas pripratino žmones prie alkoholio. Kai kuriose Rytų Azijos tautose, pradėjus čia masiškai auginti ryžius, išsivystė labai aktyvus alkoholį skaidantis kepenų fermentas ADH1B kaip prisitaikymas prie ryžių fermentacijos. Tačiau japonai šio fermento turi mažiau už kitus Azijos gyventojus ir ne kartą stebėjau, kaip atsidūrę užsienyje jie nuo nedidelio kiekio alkoholio apsvaigsta. Namuose jie geria ryžių degtinę sakę, pašildytą iki kūno temperatūros, todėl ji labai greitai patenka į kraują ir sukelia lengvą apsvaigimą, sulaikantį nuo tolimesnio gėrimo.

Kadangi žmonėms alkoholį geriausiai virškina fermentas ADH4, jie yra priklausomi nuo genetinio palikimo. ADH4 ir panašūs alkoholio skaidymo fermentai paverčia jį ir kitais chemikalais, kurie sukelia odos paraudimą, galvos skausmą ir kitus simptomus.

Piktnaudžiavimas alkoholiu prasidėjo tada, kai arabai išmoko distiliuoti koncentruotą alkoholį. Šį žalingą įprotį jie perdavė europiečiams, o vėliau jis paplito po pasaulį. Nors ADH4 fermentas susijęs su priklausomybe nuo alkoholio, ilgainiui atsirado ir kitų genų, kurie lemia polinkį į alkoholį.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder