Toks sovietmečiu įsišaknijęs visuotinis viršininko ir pavaldinio bendravimo būdas tebėra labai gajus sveikatos priežiūros sistemoje.
Lietuvos banko specialistų skaičiavimu šešėlinė sveikatos sektoriaus apyvarta gali sudaryti iki 50 proc. visos apyvartos. Tai milžiniškas nuostolis valstybei.
Sveikatos priežiūra be korupcijos - vienas svarbiausių tikslų Lietuvai, kurį turime įgyvendinti kaip įmanoma greičiau. Deja, bet tebegyvename pagal sovietmečiu galiojusias taisykles. Arbatpinigiai gydytojui vis dar yra neatsiejama tokios tvarkos dalis. Dėl to liūdna, nes duodami kyšius apvagiame valstybę ir save.
 |
| Agnė BILOTAITĖ |
Norime geresnių paslaugų sau, galbūt paremti vargstančius gydytojus, tačiau iš tiesų žeminame ir save, ir juos. O viso to rezultatas - milijoniniai šešėlinių pinigų srautai, nepasitikėjimas tarp medikų ir visuomenės, medikų emigracija ir beviltiškos Vyriausybės pastangos visa tai pakeisti.
Pagal apklausas, kurias kasmet nuo 2007 metų atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, sveikatos priežiūros įstaigos įvardijamos kaip labiausiai korumpuotos iš visų institucijų. Už paslaugas primokėti papildomai yra linkęs kas trečias gyventojas.
Tai, kad iki šiol taikomos kovos su korupcija priemonės neduoda laukiamų rezultatų, patvirtina ir Korupcijos suvokimo indekso tyrimas, pagal kurį Lietuva trečius metus iš eilės lieka toje pačioje 38 vietoje tarp pasaulio valstybių.
"Smulkioji" korupcija tokia pat žalinga
Vieši pareiškimai, kad gydytojų ir slaugytojų darbas yra mažai apmokamas, visuomenę skatina jaustis skolingą. Kažkuria prasme net legitimizuoja gydytojus - suprask, ima kyšius, nes neturi kitos išeities.
Pacientų kyšiai medikams dar vadinami "smulkiąja" korupcija, lyg tai būtų ne tokia jau didelė problema kaip, tarkime, korupcija viešuosiuose pirkimuose.
Tai sudaro klaidingą įspūdį, kad problemos lyg ir nėra, o jei ir yra kokių apraiškų, tai jos tikrai nesisteminės.
Todėl jau pats pavadinimas "smulkioji" korupcija neturėtų būti vartojamas, nes "juodų" pinigų kelionės, atsiskaitymai tarp fizinių asmenų yra tokio masto, kad smulkia jau nebegalima jos vadinti.
"Vokeliai" ne į rankas, bet į stalčių
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktų apklausų duomenimis, labiausiai kyšių reikalaujama už operacijas, slaugos paslaugas, taip pat nustatant neįgalumo ir darbingumo lygį.
Už chirurgines operacijas kyšio dydis siekia nuo 15 iki 1000 eurų (vidurkis - 200 eurų), už slaugos paslaugas - nuo 2 iki 150 eurų, už neįgalumo ir darbingumo pažymą į kišenę mokama nuo 15 iki 1000 eurų.
Kyšių davimo formos keičiasi, tobulėja. Pacientai pasakoja apie specialius stalčiukus Santaros klinikose, kur galima palikti "vokelius", užrašius gydytojo pavardę.
Naujausios technologijos ir šioje srityje jau sumaniai taikomos. Naudojantis naujausiomis banko kortelių sistemomis, užtenka sužinoti gydytojo telefono numerį ir reikiama suma gydytoją pasieks tik vienu telefono mygtuko paspaudimu. Nebelieka net nepatogumo jausmo, kaip atsiskaityti su gydytoju.
Apsukresni medikai įsigudrina turėti darbo vietose net nuosavus kortelių skaitytuvus, tiesa, pinigai keliauja į jų asmenines įmones, ne į gydymo įstaigos kasą. Pacientas gali net nesuprasti - jam atrodys, kad jis atsiskaitė oficialiai.
Kyšiu perkame pagarbą ir šypseną
Kalbėdami apie medikų elgesį žmonės dažnai liudija, kad, jiems užėjus į kabinetą, gydytojas net nepakelia galvos, bendrauja šaltai, atsainiai arba net šiurkščiai liepia palaukti už durų, nors tuo metu neturi pacientų, su kažkuo draugiškai plepa telefonu ir ką tik užsiplikė kavos, nuo kurios pakvipo visas laukiamasis.
Tad galiausiai į kabinetą patekęs žmogelis ištrauks visus banknotus iš piniginės, kad tik gydytojas pažiūrėtų į akis, paklaustų, kaip jaučiasi, ir paskirtų tyrimus, gydymą, kurie ir taip jam priklauso, nes moka mokesčius.
Jis žemina abi puses - ir mediką, ir pacientą. Juk iš tiesų ne už geresnes paslaugas žmonės kyšius neša, jie išsiilgę žmogiško bendravimo, pagarbos.
Taigi vienas svarbiausių uždavinių kiekvienai gydymo įstaigai, kuris, beje, nekainuoja jokių papildomų investicijų - skirti dėmesio pagarbiam bendravimui su pacientais.
Išrinktiesiems laukti nereikia
Daugelis šalies ligoninių ir poliklinikų turi įdiegusios elektroninės registracijos galimybę. Bet susidaro įspūdis, kad tai daroma tik formaliai, kad būtų ką parodyti tikrintojams. Užsiregistruoti galima, bet ir čia paliekama daug landų, kuriomis būtinai pasinaudoja apsukrūs sistemos nesąžiningieji.
Tarkime, neįmanoma sužinoti, kokio dydžio eilė laukiant magnetinio rezonanso tyrimo kiekvienoje ligoninėje. Jeigu pacientas, kuriam toks tyrimas reikalingas, tai matytų, galėtų pasirinkti tą įstaigą, kurioje eilė mažiausia.
Bet ir čia peršasi mintis, kad įstaigoms naudinga neskelbti informacijos apie pacientų eiles. Juk vieša paslaptis, kad dalis pacientų (aukštų pareigūnų, politikų, vietos valdžios atstovų) prireikus peršoka visas eiles ir net pačius brangiausius tyrimus gauna tą pačią dieną.
Pats įstaigos vadovas juos pasitinka su šypsena ir palydi ten, kur reikia. Kieno sąskaita visa tai daroma? Ogi visų likusiųjų, kuriems už paslaugas kartais reikia sumokėti dukart.
Gyvename 29-aisiais nepriklausomybės metais, tačiau vis dar paklūstame sovietmečio tvarkai, kur egzistuoja privilegijuotieji ir kiti, kuriems malonės nepriklauso, kurie neverti ne tik jiems nemokamai priklausančių paslaugų, bet ir šypsenos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą