2019 m. vasario 17 d. 06:16 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Sveikata  >  Sveikata

Sveikata

Klaipėdos problemos - alkoholis, narkotikai ir judėjimo stoka

(1)

Klaipėdos problemos - alkoholis, narkotikai ir judėjimo stoka nuotrauka, foto

SVORIS. Nuo 2009 iki 2016 m. augo mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorį arba nutukimą, skaičius. Antsvorį turinčių vaikų skaičius Klaipėdoje nuo 3 proc. padidėjo iki 13,6 proc., nutukusių - nuo 1 proc. iki 5,1 proc.

© Fotolia nuotr.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras tradiciškai paruošė visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą. Vienas ataskaitos akcentų - kad mieste išaugo alkoholio prieinamumas bei mirčių dėl psichotropinių medžiagų skaičius.

Sveikatos biuro specialistai ataskaitas ruošia "vėluodami" metus, t. y. pristatyta ataskaita už 2016-uosius, nes dar neturimi visi 2017 metų duomenys. Visi duomenys lyginami su šalies rodikliu bei ankstesnių metų statistika, tad galima pastebėti tam tikras tendencijas.

Pėsčiųjų nežuvo

Nurodoma, kad gyventojų skaičius Klaipėdoje kasmet mažėja. 2017 metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 151 309 gyventojai - 3 017 arba 2 proc. mažiau gyventojų nei 2016 metų pradžioje, o 55,1 proc. visų Klaipėdos miesto gyventojų sudarė moterys.

Pernai mieste gyveno daugiau pensinio amžiaus žmonių nei vaikų iki 15 metų amžiaus (atitinkamai 22,3 proc. ir 16,9 proc.), tai reiškia, kad Klaipėdos miesto gyventojai senėja. 2016 m. pradžioje vidutinis Klaipėdos miesto gyventojų amžius buvo 42 metai: vyrų - 38 metai, moterų - 45 metai.

Per 2016 metus Klaipėdos mieste gimė 1 784 kūdikiai, o mirė kur kas daugiau - 2 089 žmonės.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad uostamiestis 2016 m. pateko į "raudonąją zoną" pagal nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių - žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe buvo 11 žmonių. Tačiau Klaipėda buvo "žalioje zonoje" pagal nukentėjusiuosius eismo įvykiuose: 2016 m. nebuvo pėsčiųjų mirčių, o avarijose žuvo 4 žmonės (2,6/100 tūkst. gyventojų), t. y. kur kas mažiau nei šalyje (8,6/100 tūkst. gyventojų).

Alkoholio prieinamumas didėja

Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos ir projektų skyriaus vedėjos Lauros Kubiliutės, pastebima tendencija, kad didėja alkoholio prieinamumas.

"Mieste yra blogėjimo tendencija kalbant apie mirtingumą dėl narkotikų vartojimo, taip pat dėl licencijų, išduodamų prekybai alkoholiu. Vienai licencijai tenkantis gyventojų skaičius yra mažėjantis, tai reiškia, kad alkoholio prieinamumas yra didesnis. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, tai yra blogesnis rodiklis", - sakė L. Kubiliutė.

2016 m. Klaipėdos mieste buvo išduotos 1 035 licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir 1 381 licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais tenka 147,7 gyventojo (Lietuvos rodiklis - 172,4 gyventojo). O vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tenka 110,7 gyventojo (Lietuvoje - 150,2 gyventojo), todėl uostamiestis patenka į pavojaus zoną.

Nerimą kelia ir narkotinių medžiagų vartojimas bei mirties atvejai jų perdozavus. 2016 m. mieste buvo užregistruotos 128 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (83,8 atvejo/100~tūkst. gyv.), tai gerokai lenkia Lietuvos vidurkį (54, atvejo/100~tūkst. gyv.). Be to, buvo net 17 mirčių, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu. Klaipėdos rodikliai šiuo atžvilgiu lenkia Lietuvos vidurkį daugiau nei dvigubai - atitinkamai 11,1 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų ir 4,5 atvejo.

Klaipėdoje mirtingumas dėl narkotikų vartojimo nuo 2014 m. iki 2016 m. padidėjo 3,5 karto, o Lietuvoje nuo 2015 m. pastebima mirtingumo mažėjimo tendencija. Vos vos geresnė padėtis dėl mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu - Klaipėdos rodiklis siekia 16,4, Lietuvos vidurkis - 23,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vaikų sveikata

Uostamiesčio tėveliai vengia skiepyti savo vaikus - tai matoma žvelgiant į vakcinacijos statistiką. Klaipėdos rodikliai yra kone 3 procentais mažesni nei Lietuvos vidurkis ir patenka į "raudonąją zoną".

Pavyzdžiui, MMR1 (tymų, epideminio parotito, raudonukės) vakcina buvo paskiepyta kiek daugiau nei 1,9 tūkst. vaikų (90,4 proc.), o Lietuvoje skiepijimo rodiklis siekė 93,7 proc. DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina buvo paskiepyta beveik 2 tūkst. vaikų (91,8 proc.). Lietuvoje šis rodiklis - 94,1 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytų asmenų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia ne mažiau kaip 95 proc. Pastebima, kad Lietuvoje skiepų apimtys mažėja ir pagrindinės nepaskiepytų vaikų skaičius augimo priežastys - gyventojų migracija ir tėvų atsisakymas skiepyti. Pastaruoju metu tėvų, abejojančių skiepų nauda ir atsisakančių skiepyti savo vaikus, vis daugėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Klaipėdos apskrityje žymiai sumažėjo sergamumas vakcinomis valdomomis užkrečiamosiomis ligomis - kokliušu, kiaulyte, raudonuke, hepatitu B.

"Raudonoje zonoje" Klaipėda yra pagal vaikų krūminių dantų padengimą silantais (Klaipėdoje - 6,9 proc., Lietuvoje - 17 proc.). "Žalioje zonoje" uostamiestis yra pagal mokinių dantų ėduonies intensyvumo indeksą (3,6), kuris yra mažesnis už Lietuvos (4,2).

Pernelyg Klaipėda neišsiskiria pagal paauglių gimdymų skaičių - 2016 m. gimdė vienuolika 15-17 m. paauglių (5,5 atvejo tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje - 6,2 atvejo).

Žalingi mokinių įpročiai

Nuo 2009 iki 2016 m. augo mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorį arba nutukimą, skaičius. Antsvorį turinčių vaikų skaičius nuo 3 proc. padidėjo iki 13,6 proc., nutukusių - nuo 1 proc. iki 5,1 proc.

2016 m. visose Lietuvos savivaldybėse buvo vykdomas mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas (5, 7 ir 9 klasių mokinių), kuriame dalyvavo 3 190 Klaipėdos mokinių. Tyrimas atskleidė, kad per paskutinius 12 mėnesių bent kartą marihuanos bei hašišo vartojo 4,4~proc. Klaipėdos ir 3,1 proc. Lietuvos mokinių. Kitas narkotines medžiagas, išskyrus marihuaną ar hašišą, Klaipėdos mieste bent kartą per paskutinius 12 mėnesių vartojo 1,5~proc., o Lietuvoje - 1,3 proc. vaikų.

Reguliariai rūko 19,8 proc. Klaipėdos ir 14,5 proc. kitų Europos miestų paauglių. Bent kartą gyvenime alkoholio vartojo 82,8~proc. Klaipėdos ir 80,8 proc. kitų miestų paauglių. Bent kartą gyvenime kanapių vartojo 19~proc. Klaipėdos ir 19,4 proc. kitų miestų paauglių. Tiek Klaipėdoje, tiek Europos miestuose 15~metų yra dažniausias amžius, kai paaugliai pirmą kartą savo gyvenime paragauja alkoholio.

Rekomendacijos

Visuomenės sveikatos specialistai pateikė ir rekomendacijų.

"Reikia gyventojus labiau skatinti dalyvauti biuro organizuojamose sveikatinimo veiklose, rizikos veiksnių turinčius gyventojus konsultuoti dėl galimybių koreguoti įpročius, vykdyti prevencinę veiklą, vesti paskaitas tėvams, platinti informaciją apie vaikų vakcinaciją, vykdyti vaikų sveikatos stiprinimoprogramas, atkreipiant dėmesį į vaikų antsvorio bei nutukimo problemas, skatinant fizinį aktyvumą. Taip pat rekomenduojame skatinti ir dalyvauti sveikatos stiprinimo programoje mūsų biure žmones, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių", - pasakojo L. Kubiliutė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita šią savaitę bus teikiama tvirtinti miesto Tarybai.

2016 m. Klaipėdoje

Nustatyta 50 naujų ŽIV ir lytiškai plintančių ligų atvejų,

užregistruoti 1 079 mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai,

nuo piktybinių navikų mirė 487 klaipėdiečiai,

nustatyti 829 nauji II tipo cukrinio diabeto atvejai,

krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa 2015-2016 m. pasinaudojo 14 889 moterys, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje dalyvavo 22 164 moterys, prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje dalyvavo 7 427 vyrai,

storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo 25 857 klaipėdiečiai, širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei skirtoje prevencijos priemonių programoje dalyvavo 16 786 asmenys.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

O

2018-02-22   11:17

IP: 78.57.215.247

Prieko čia čiurkos nuotrauka?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Sveikata

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) paragino leisti naudoti kanapes medicinoje ir...

EP ragina leisti naudoti kanapes medicinoje nuotrauka, foto

Emocinis valgymas – tai emocijų reguliavimo būdas, kuris yra susijęs tiek su...

Emocinis valgymas – kas tai? nuotrauka, foto

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje tęsiama tradicija minėti Pasaulinę ligonių dieną. Šią dieną ligoninės...

Jūrininkų ligoninėje paminėta Pasaulinė ligonių diena nuotrauka, foto

"Mėnesį laukiau eilėje, kad patekčiau pas šeimos gydytoją, kad šis išrašytų siuntimą...

Eilės pas gydytoją laukianti klaipėdietė prarado viltį nuotrauka, foto

Pralaimėjęs „Neptūnas“ kausis dėl KMT bronzos nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ neatsigavo nuo ankstyvų tolimų Vilniaus „Ryto“ dūrių ir „Kidy Tour“...

Sankt Peterburge sugriuvo pastatas - viduje yra žmonių nuotrauka, foto

Pasaulis, Sankt Peterburge, Lomonosovo gatvėje esančiame penkiaaukštyje sugriuvo namo pertvaros, pranešė „RIA Novosti“, nurodydama skubios...

Alytuje „Dragūnas“ nukovė „Varsą-Stronglasą“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai šeštadienį Alytuje įsirašė dar vieną pergalę Lietuvos rankinio lygoje....

Šventinė mero kalba - su netikėtomis įžvalgomis nuotrauka, foto

Klaipėda, "Žmonės kartu gali padaryti tai, ko nepajėgtų padaryti pavieniui. Kiekvieno žmogaus...

Sportas, Paskelbta prieš 10 val.

Pasaulis, Paskelbta prieš 11 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...