Klaipėdos apskritis: mažiau skiepų - daugiau ligų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas informuoja, kad nuo metų pradžios Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 3 epideminio parotito (kiaulytės), 1 kokliušo bei 5 tymų atvejai.

Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad epideminiu parotitu susirgo 2 vaikai ir 1 suaugęs asmuo, kurie galimai buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai: vienas iš vaikų buvo paskiepytas tik 1 iš dviejų vakcinos dozių, kitas vaikas neskiepytas dėl tėvų atsisakymo, o apie suaugusio asmens skiepus praeityje – duomenų nėra. Ligonė, susirgusi kokliušu, nebuvo paskiepyta nuo šios ligos. Tymais susirgę 2 suaugę asmenys bei 3 vaikai taip pat galimai buvo neskiepyti nuo tymų: vaikų pagal amžių dar nereikėjo skiepyti, o suaugę asmenys negalėjo pateikti informacijos apie atliktą vakcinaciją.

Per 2015 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 5 asmenys, užsikrėtę epideminiu parotitu, 8 – kokliušu ir 4 – tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje per 2015 m. užregistruoti 39 epideminio parotito, 60 kokliušo, 50 tymų bei 2 stabligės atvejai. Nors difterijos ir raudonukės 2015 m. Lietuvoje užregistruota nebuvo, vertėtų nepamiršti, kad sergamumo ligomis, kurios valdomos skiepais, skaičiaus sumažėjimas pasiekiamas tik kolektyvinio imuniteto pagalba.

Specialistų teigimu, didėjantis kai kurių ligų, kurios lengvai valdomos skiepais, atvejų skaičius siejamas su mažėjančiomis skiepijimo apimtimis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai skiepijimų apimtys yra ne žemesnės kaip 95 proc. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai aukštos skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų vaikų įvairiose amžiaus grupėse). Nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo stebimas žymus visų skiepijimo apimčių pozicijų mažėjimas. 2013 m. skiepijimų apimtys lyginant su 2012 m. išaugo. 2014 m. Lietuvos apskrityse skiepijimo apimtys išliko panašios, kaip ir 2013 m. Kiek geresnė situacija buvo Klaipėdos apskrityje: čia pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimų apimtys 2015 m. siekė nuo 91 iki 98 proc. įvairiose vaikų amžiaus grupėse.

Nesiskiepijimo ir vaikų neskiepijimo priežasčių yra įvairių: emigracija, neigiamas tėvų požiūris į skiepus, kontraindikacijos ir kt. Tėveliai, manantys, kad skiepuose esančios nuodingos medžiagos kenkia vaikui, dėl to baimintis neturėtų, nes naujausios vakcinos yra labai išgrynintos ir saugios. Tai, kad skiepai sukelia autizmą ar kitas sunkias ligas, yra tik mitas, kuris buvo paneigtas mokslininkų. Tėvai, manantys, kad vaikui geriau persirgti liga pačiam ir taip įgyti ilgalaikį imunitetą, labai klysta: sirgdamas vaikas kenčia, kyla komplikacijų grėsmė, ligos padariniai gali likti visam gyvenimui, o taip pat dėl vaiko ligos tėvai praranda darbingumą, nes tuo metu turi rūpintis savo sergančiu vaiku.

Įvertinus Klaipėdos apskrities administracinėse teritorijose 2 metų amžiaus 1750 vaikų medicininę dokumentaciją buvo nustatyta, kad 2015 m. tik 86,6 proc. (1516) vaikų buvo paskiepyti savalaikiai, 13,4 proc. (234) vaikų skiepijimą pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo neužbaigti. Dažniausia nepaskiepijimo priežastis buvo gyventojų emigracija – 34 proc. (80 vaikų), trumpalaikės kontraindikacijos (ligos, gripo epidemija) – 25 proc. (58 vaikai), tėvų atsisakymas – 22 proc. (52 vaikai), ilgalaikės kontraindikacijos – 15 proc. (35 vaikai) ir nenurodytos priežastys – 4 proc. (9 vaikai).

Specialistai primena, kad vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų, taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Yra ligų, kuriomis sergama retai, tačiau jų sukėlėjai vis dar cirkuliuoja aplinkoje, o sumažėjus skiepijimų apimtims galimi šių ligų protrūkiai. Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos buvo suvaldytos skiepais, tačiau keliautojai, kurie lankosi pasaulio regionuose, kuriuose vis dar registruojami tų ligų protrūkiai, gali įvežti ligą į bet kurią kitą šalį ir užkrėsti kitus.